"Karalių puošia svita"

Augindama savo vaikus Alanta Dituvos soduose pradėjo burti čia gyvenančius žmones į nedideles, jaukias šventes. Moteris sako, kad sielos gilumoje visada norėjo sutelkti bendruomenę, kuriai nestigtų visuomeninės ir dvasinės veiklos. Todėl ir ėmėsi jos iš altruistinių paskatų.

Prokrusto lova

Vėliau Dituvos mokyklos estetikos ir technologijų mokytoją pakvietė pakeisti motinystės atostogų išėjusią kultūros centro vadovę. Kažkada trijų aukštų pastatą čia užėmė vokiečių šeima, sovietmečiu šioje vietoje buvo bankas. Priekulės kultūros centrui priklauso Agluonėnų ir Drevernos kultūros namai, bet jo vadovė visiškai pasikliauja tų namų direktorėmis ir nevaržo kūrybinės laisvės. Gal todėl tokios vykusios būna Žvejų šventės.

Veikla įsisiūbavo Alantai tapus Ernsto Vicherto vardo mėgėjų teatro režisiere. Tą teatrą įkūrė žinomas vokiečių rašytojas, 1860-1863 metais dirbęs Priekulės teisėju. Jis rašė apysakas apie pamario krašto žmonių gyvenimo būdą ir stiprų charakterį, o pagal E. Vicherto knygas "Šaktarpis" buvo pastatytas Algimanto Puipos filmas "Elzė iš Gilijos".

Dalia Genčiuvienė, Mantvydas Vilys ir Agnietė Pačapavičiūtė drauge generuoja šviežias idėjas ir susilaukia priekuliškių simpatijų bei palaikymo.

Jau pats pirmasis spektaklis nebuvo prisvilęs "blynas" - miniatiūrinėje scenoje tilpo 27 artistai ir buvo sušoktas tango.

A. Zapalskienė juokiasi prisiminusi, jog sąmojingi žurnalistai vietinį kultūros centrą praminė Prokrusto lova, apaugusia pelėsiais ir kerpėm. Čia kultūros darbuotojams išties ankšta ir trošku, kaip jie sako, lubos galvas spaudžia, todėl visi nekantriai laukia sporto salės renovacijos, kur atsivers erdvė būsimiems saviveiklininkų ir kūrėjų skrydžiams. Galvojama, jog premjera naujose patalpose turėtų būti "Jūratė ir Kastytis" arba "Eglė žalčių karalienė", ir vaidintų joje visi šokėjai, dainininkai bei aktoriai.

Kultūra į rūmus ir lūšnas

Dainų ir šokių ansamblio "Gintaras" vadovė Dalia Genčiuvienė, renginių organizatorė Agnietė Pačapavičiūtė, etnoinstrumentų būrelio vadovas Mantvydas Vilys užsibūna savo darbovietėje iki vėlaus vakaro.

Mantvydą vaikai be galo myli, nes į kultūros centrą ateina ne tik gitaromis pabrazdindi, afrikietiškų būgnelių mušti ir fleitų bei skudučių pūsti: vadovas juos moko ant kojūkų vaikščioti ir žongliruoti. Mantvydas yra žmogus-orkestras, ir ne tik moka daugeliu groti, bet drauge su tėvu restauruoja archaiškus muzikos instrumentus.

Regis, maža erdvė neriboja galimybių ir troškimų. Per septynerius Alantos darbo metus čia tiek visko įvyko. Ji tiesiai šviesiai sako nemėgstanti popkultūros ir vadovaujasi Nikolajaus Rericho mintimi: "Kultūra - į rūmus ir lūšnas."

Tad ir projektų būta netradicinių. Kultūros dieną priekuliškiai šventė pasikvietę M. K. Čiurlionio kvartetą ir solistę Juditą Leitaitę. Lietuvių kilmės tapytoja iš Švedijos Christiana Svensson, vasaras leidžianti Priekulėje, ketina surengti kultūros centre savo darbų parodą, o kad į susirinkusiuosius prabiltų ne tik paveikslai, pasikvietė parapsichologą Arvydą Daškų paskaityti paskaitą "Žmogaus esybė žmoguje". Ir dar tuo pat metu miestelio žmonės bus kviečiami į donorystės akciją - patys galės pakeisti kažkurio žmogaus likimą.

"Mes atpratinome žmones nuo alaus gėrimo švenčių. Juk neverta taip "užmušti" laiką. Kasmet rengiame tradicinę Mažosios Lietuvos folkloro šventę "Skambantis krantas", kur, be muzikos, skamba ir nuotaikingas žemaitės ginčas su mažalietuve. Per paskutiniąją šventę, praėjusią paprastai, nuoširdžiai, be pompastikos, dalyvavo aštuoni folkloro ansambliai. Kaip tyčia, visada per tą šventę lyja, bet nors nuplauna mažas mūsų nuodėmes", - juokavo Alanta, kurios viena svarbiausių veiklos užduočių - sugrąžinti žmonėms istorinę atmintį ir tautinį pasididžiavimą įvairialype kultūra. Nelieka be dėmesio ir Priekulės jaunimas - apdovanojami ir pagerbiami jaunieji talentai.

Rašo ir scenarijus

"Aš esu laiminga, kad mano bendraminčių komanda supranta tikrąją kultūros esmę. Jų nereikia raginti dirbti, daro tai su didžiule aistra ir noru. Todėl mūsų renginiai susilaukia didelio žiūrovų palaikymo, supratimo, gerų įvertinimų", - sakė A. Zapalskienė.

Priekulės kultūros centro vadovė nuolat ieškojo patrauklios dramaturginės medžiagos, o kai kuriuos scenarijus spektakliams rašė drauge su komanda. Vienas spektaklių, giliai palietęs žiūrovų širdis (tie sakė, jog nuostabiai praleido laiką ir vaidinimas galėjo vykti kur kas ilgiau), buvo "Sustok, traukiny". Jame buvo papasakota geležinkelio stotyje už suolelio gyvenusios miestelio girtuoklės istorija, kuri, beje, baigėsi jos dvasiniu prisikėlimu.

E. Vicherto mėgėjų teatras vertina pagrindinių vaidmenų atlikėją Viliją Eitavičienę ir nelabai įsivaizduoja ką nors kitą jos vietoje. Ši moteris daugelyje kultūros sričių griežia pirmu smuiku ir už visuomeninę veiklą yra apdovanota Gargždų krašto atminimo ženklu. Su ja kurti spektakliai ir improvizacijos pranoksta lūkesčius.

"Koks stebuklas, kad provincijoje vyksta tokie dalykai, ir kaip būtų kilstelta kultūra, jeigu prie mūsų prisijungtų visi miestelio žmonės. Pakeltume primityvų sąmonės lygį", - juokėsi Alanta.

Pasak jos, mes tebesam urviniai žmonės, kuriems rūpi sava pirkia ir prikimšti pilvą. Retokai puolame aukotis dėl kitų. Tačiau kai kurie priekuliškiai pasikeitė tarsi vikšras būtų virtęs drugeliu, ir kultūrinis alkis išaugo. Į centro salę per renginius nebetelpa žmonės, jie vis dažniau iš stebėtojų tampa miesto švenčių dalyviais.

"Darbų daugėja, idėjos sirpsta, tad aš ramiai savo kūdikį - mėgėjų teatrą - atiduodu į žinomo režisieriaus Jono Buziliausko rankas", - sakė Alanta.

Humoro grupės "Ambrozija" narys, į profesionalumo viršūnes pakėlęs Rokiškio teatrą, šiuo metu gyvena Klaipėdoje, įkūręs privatų teatrą "Rebus". Didelio pasisekimo sulaukė J. Buziliausko pastatytas J. Grušo spektaklis "Barbora Radvilaitė". Priekulės mėgėjų teatre jis ketina pastatyti kokį nelabai rimtą, o daugiau juokingą veikalą.

"Žmonės, kurie nori vaidinti, ateina į teatrą. O ką su jais vaidinsim, priklauso nuo jų entuziazmo ir gabumų. Premjerą numatome dar prieš Kalėdas", - režisierius buvo nekalbus, nes kultūros centre su jaunuoju kolega Mantvydu turėjo visokių remonto darbų.