"Karalienė Luizė": arba pagyros, arba totali kritika

Šios premjeros vidutiniška tikrai nepavadinsi, nes vieni žiūrovai liko sužavėti "modernios scenos galimybėmis, nuostabiais kostiumais" bei "puikia aktorių, o ypač scenos karalaitės Ingos Jankauskaitės, vaidyba", o kiti ilgai lauktą premjerą tiesiog mala į miltus.

Pagerbta Elena Gaigalaitė

Nors, anot spektaklio režisieriaus Gyčio Padegimo, dėl teatralus sukrėtusios aktorės Elenos Gaigalaitės netekties norėta atšaukti spektaklio premjeras, vis dėlto buvo nuspręsta tęsti pradėtą darbą - to būtų norėjusi pati aktorė, kurios gyvybė po sunkios ligos užgeso spektaklio generalinės repeticijos metu.

"Tai buvo turbūt vienas sunkiausių ir įtempčiausių savaitgalių per visą mano gyvenimą. Visų pirma dėl to, kad netekome mūsų mylimos ir gerbiamos aktorės Elenos Gaigalaitės. Patyrėme didelį sukrėtimą, galvojome atšaukti spektaklio premjeras. Generalinės repeticijos metu mes tarėmės, ką daryti, tačiau nusprendėme, kad Elenutė premjeros nukėlimui būtų kategoriškai nepritarusi", - sakė režisierius ir pridūrė, jog aktorė yra sakiusi: "Kai aš numirsiu, užsidėkit juodas skareles ir paleiskit mano garsų juoką."

Taigi premjeriniai spektakliai buvo skirti ilgametei Klaipėdos dramos teatro aktorei pagerbti.

"Tai turbūt buvo vienintelis atvejis pasaulyje, kai spektaklio premjeros dieną 12 valandą, kai dažniausiai rodomas vaikiškas spektaklis, repertuare buvo laidotuvės, o vakare - spektaklio premjera", - jausmais dalinosi G. Padegimas.

Režisieriaus akimis, spektaklis, kurį statant jis užtruko turbūt ilgiausiai iš visų kada nors statytų, praėjo puikiai ir po premjeros į savo mobilųjį telefoną sulaukė daug gerų atsiliepimų, gražių sveikinimų ir padėkos žodžių. Jis džiaugiasi, jog miestiečiai pagaliau turės galimybę sužinoti, kuo ypatinga ta moteris.

"Tikiu, jog šis suvokimas miestiečiams padės tapti labiau pilietiškiems", - teigė G. Padegimas.

Pjesės autorius Arvydas Juozaitis taip pat neslėpė susižavėjimo spektakliu. Jo akimis, tai buvo didingas istorinis kūrinys, kokio Klaipėdoje dar niekas nebuvo pastatęs: "Man be galo patiko aktorių meistriškumas ir jų sukurti vaidmenys. Jie buvo tiesiog idealūs. Ypač pagrindinius vaidmenis atlikusi trijulė: I. Jankauskaitė, Arnoldas Eisimantas ir Dovydas Stončius."

A. Juozaitis džiaugėsi, jog buvo išpildytas jo prašymas sukurti muzikinį leitmotyvą, skambantį spektaklio pradžioje, viduryje ir pabaigoje.

"Grandiozinis pastatymas"

Premjeroje dalyvavo ir svečiai iš kitų Lietuvos miestų. Vienas jų - Rusų dramos teatro režisierius Jonas Vaitkus. Ilgametis kino ir teatro režisierius kalbėjo, jog "Karalienė Luizė" jam padarė didelį įspūdį.

"Labai džiaugiuosi, jog mano mokinė (I. Jankauskaitė. - Autor. past.) pagaliau sugrįžo į teatrą. Kalbant apie spektaklį, tai - grandiozinis pastatymas, kuriame buvo galima išvysti unikalias scenos galimybes ir puikų aktorių kolektyvą. Įdomūs kostiumai, muzika, aktuali tema. Spektaklį žiūrėjau kaip paprastas žmogus, o ne kaip kritikas, ir man labai patiko. Juolab dėl to, kad apie šią unikalią istorinę asmenybę mažai težinau."

J. Vaitkaus manymu, kūrybinei trupei dar yra kur tobulėti: kai kuriose scenose aktoriai pernelyg tyliai šneka, nesusigaudo, kaip įvaldyti erdvę, o kai kur būtų galima išsiversti ir be scenos transformacijų, tačiau tai - dar tik pirmosios spektaklio peržiūros. Vėliau juk spektaklį bus galima "suveržti" ir taip išgauti tikrąją gyvastį.

Tarsi šventė

Kūrybinis kolektyvas komplimentų sulaukė iš daugelio pirmųjų spektaklio žiūrovų lūpų. Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktorius dr. Jonas Genys sakė besidžiaugiantis, kad šią ypač reikšmingą istorinę asmenybę - Luizę - išgarsino menininkai, nors tą turėję padaryti istorikai.

"Spektaklį vertindamas iš savo profesinės pusės, nemačiau jokių klaidų. Tekste nepastebėjau istorinių neatitikimų", - sakė J. Genys ir kukliai pridūrė, jog spektaklis, jo akimis, buvo šiek tiek per ilgas.

Neišdildomą įspūdį spektaklis padarė ir "Smiltynės perkėlos" generaliniam direktoriui Dariui Butvydui, kuris gyrė tai, kad teatralai pasirinko statyti būtent šią istorinę pjesę, kuri šiandieninėje visuomenėje atlieka ir edukacinį, švietėjišką vaidmenį.

"Tai buvo tikra šventė! Naujas, modernus teatras, puiki premjera... Džiugu, jog teatras vėl džiugins miestiečius", - sakė D. Butvydas.

Dvasiškai pakylėtas pasijuto ir pranciškonų vienuolis brolis Benediktas.

"Man labai patiko spektaklis ir pusketvirtos valandos tikrai neprailgo. Manau, jog "Karalienė Luizė" pailgino Klaipėdos gyvavimą keleriems metams. Kaip dvasininkas galiu pasakyti, jog miesto ateitį kuria ne chemijos gamyklos, o menas, teatras", - kalbėjo br. Benediktas.

Paklaustas, kokių pastabų kūrybinei trupei ar režisūriniams, techniniams sprendimams turintis, brolis Benediktas atsakė, jog, nors girdėjęs daug kritikos, pats priekaištų neturįs. Jis teigė, kad lankėsi žymiausiose pasaulio teatrų scenose, tačiau tokių techninių galimybių jis dar nebuvo matęs, o salėje buvo sukurta puiki akustika. Puikūs buvo ir aktoriai, ypač I. Jankauskaitė, kuri, jo akimis, buvo tiesiog tobula.

Liaupsių negailėjo ir kiti spektaklio žiūrovai, miestelėnai, kuriems taip pat patiko aktoriai, scena, šviesos, akustika. Vis dėlto būta ir kritikos strėlių. Buvo girdėti nuomonių, kad spektaklis buvo pernelyg ilgas, o kai kam trūko dinamikos.

Žiūrovės Jurgos akimis, dramaturgija buvo silpnoka. Esą kūrinys nepajėgė išnaudoti visų scenos technikos galimybių: "Visas spektaklis buvo paremtas vieno žmogaus vaidyba. Manau, jog taip nesąžininga. Buvo netgi šiek tiek gaila I. Jankauskaitės, kuri turėjo "ištempti" tokį ilgą spektaklį ir įgyvendinti tokį stiprų personažą."

Begalvių kareivių, žiūrovės manymu, galėjo būti arba daugiau, arba buvo galima apsieiti be jų.

"Džiugu, kad pagaliau atidarytas Klaipėdos dramos teatras, ir vien buvimas čia yra tarsi šventė. Turbūt dėl to ir tikiesi kažko įspūdingo", - dalinosi jausmais klaipėdietė.

"Gurmanams netiks"

"Vakarų ekspreso" redakcija sulaukė ir premjeroje dalyvavusio UAB "STS" konsultanto Stasio Paškevičiaus nuomonės.

"Man užteko pirmojo veiksmo, nors spektaklis trunka keturias valandas. Kostiuminis spektaklis (A. Vasiljevas pavydėtų) su nesibaigiančiu grindų kilnojimu, kiniškų violetinių girliandų junginėjimu. Tačiau veiksmo dinamikos vis vien nėra. Spektaklį gelbėtų scenarijaus, teksto aktualumas ir puikūs dialogai, tačiau, deja, pusės frazių nesigirdi. Gaila, jog begalviai neišmoko ritmingai žygiuoti koja kojon. Toks jausmas, kad šlepsėjo, trepsėjo... Betrūko, kad baleto žingsneliu pradėtų vaikščioti.

O kaipgi apsieisi be erotikos... Tik tas epizodas, rodos, buvo tiesiog "įkniedytas", nenatūraliai prilipdytas į lėtai slenkantį filosofinio spektaklio kontekstą ir primenantį nešvankias SMS žinutes, skelbiamas naktinės televizijos ekrane.

Teatro gurmanams spektaklis tikrai netiks, nes jis prikimštas visko, ką kažkas kur nors kada nors teatre yra rodęs. Tiesiog lietuviška "vestuvinė" mišrainė. Spektaklis nepatiktų ir viduriniajai klasei - ne jai keturias valandas sėdėti, klausantis blogai girdimų dialogų. Jaunuomenės toks flegmatiškumas ir vizualinės dinamikos nebuvimas irgi nepritrauks. Tik ką apsiplunksnavęs jaunimėlis į teatrus nevaikšto, tai ir erotiški intarpėliai jų nesugundys tapti teatro fanais. Į kokį žiūrovą orientuotas spektaklis, kol kas neaišku.

Spektaklio atgaiva - plastiška, nuostabi ir žavi Inga Jankauskaitė. Raiški jos kalba, puikus vokalas... Ji buvo tikra karalienė", - rašė S. Paškevičius.

"Karalienė Kruizė"

Teatro kritiku Jolkiu Palkiu prisistatęs premjeros žiūrovas taip pat dalinosi savo įspūdžiais su "Vakarų ekspreso" redakcija.

ĮSPŪDIS. Net ir nuožmūs kritikai sutinka, kad naujosios Dramos teatro scenos galimybės yra tikrai įspūdingos. Algirdo KUBAIČIO nuotr.

"Karalienė Luizė" yra nykiausia ir nuobodžiausia ką teko matyt Lietuvos teatro scenose per pastarąjį dešimtmetį. Net Večerskio balaganai LNDT rodosi padoriau, nes bent jau nestokojo gyvybės užuomazgų - kad ir kokios jos lėkštos ar vulgarios buvo", - konstatuoja "recenzijos" autorius.

Anot jo, daugiau nei tris valandas scenoje galima matyti "tik vienas į kitą įnirtingai besitrinančias scenines grindis".

"Tad turim ką turim: visiškai amorfiškai savieigai paliktus aktorius, aritmiškai klaidžiojančius iš vienos negrabios mizanscenos į kitą - dar negrabesnę, ir nebent kalėdinėms Akropolio vitrinoms dekoruoti tinkamą eklektiškai beskonę scenografiją. Slogus įspūdis kužda, jog su aktoriais dirbta taip pat nebuvo. Tad personažų priešistorės, psichologiškai pagrįsti charakteriai, uždaviniai ir motyvacija beliko aktoriams kaip savarankiški namų darbai", - tikina Jolkis Palkis.

Jam neįtiko ir Ingos Jankauskaitės vaidyba. Ją kritikas lygina "su 9 klasės teatro būrelio primadonos intonacijom ir pagal visus melodramos kanonus grąžomom rankom".

"Spektaklį reiktų pervadinti į "Karalienę Kruizę". Karalienė Kruizė - lyg tas milžiniškas kruizinis laivas, prisišvartuojantis per didžiąsias šventes. Įspūdžių ištroškę klaipėdiečiai atbėga pasižiūrėt šio stebuklo. Bet išvysta tik milžinišką plieninį plūduriuojantį bliūdą, su funkcijos neatliekančiom šviesų girliandom. Na, bet kokiu atveju, džiugu bent jau tai, kad Klaipėdos dramos teatro scenos grindų technikos galimybės enciklopediškai išsamiai pademonstruotos, o parolimpinio teatrinio parkūro sezonas - atidarytas", - reziumuoja kritikas.