Karaliaus Mindaugo meilės kronikos

Filologijos mokslų daktarė, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos kalbos kultūros dėstytoja Vaida Marija Knabikaitė, jau nustebinusi lietuvių skaitytojus savais istoriniais romanais apie A.Hitlerį („Mėnesiena tamsiame lange“) bei antikos herojus Cezarį ir Kleopatrą („Izidė ir Fortūna“), vėl priminė turinti rimtų literatūrinių ambicijų - šįkart pasinerdama į Lietuvos istoriją, į karaliaus Mindaugo laikus. Būtent apie karalių Mindaugą ir tris jo mylėtas moteris ir yra naujasis Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklos išleistas V.M.Knabikaitės romanas „Gulbės sparnu palytėtos“.

Pati autorė, galiniame knygos viršelyje papasakojanti mistinį įvykį, nutikusį jai Sereikiškių parke ir įkvėpusį parašyti šį romaną, „Autorės žodyje“ pateikia ir žemiškesnių kūrinio atsiradimo motyvų bei paaiškinimų, kiek skaitytojui dera tikėti istorinio fundamento romane patikimumu:

„2013 metais minėsime 750-ąsias Lietuvos karaliaus Mindaugo žūties metines. Deja, nužudė jį savieji, ne svetimieji. Žuvo turėdamas apie 63-ejus metus. Tai gana ilgas amžius nuolat kariaujančiam vyrui, kalaviju gynusiam suvienytą Lietuvą ir nuo vidaus, ir nuo išorės priešų. Šiuo audringu, neramiu Lietuvos vienijimo, valstybės susiejimo su lotynišku krikštu ir Vakarų kultūra laikotarpiu šalia Mindaugo matome jo sūnų - Vaišvilko, Ruklio (Girstučio), Rupeikio - motinas. Metraščiai mini ir dukterį, brolio Vaišvilko išpirštą ir ištekintą už Haličo-Voluinės kunigaikščio Danilo sūnaus Švarno.

Mindaugo pirmagimio, neįprasto ir tragiško likimo sūnaus Vaišvilko, motinos nežinome net vardo. Rodos, ją, akcentuodama jos rangą, įvardija karaliene „Eiliuotoji Livonijos kronika“, aprašydama pirmąjį magistro Andriaus fon Štirlando apsilankymą pas Mindaugą. Dėl Vaišvilko priklausymo pravoslavų cerkvei, jo artimų santykių su Halčio-Voluinės kunigaikščiais manyta, kad jis gimęs iš pirmosios Mindaugo žmonos rusės. Romane Vaišvilko motina vaizduojama kilusi iš įtakingo Kernavės kunigaikščio Živinbudo giminės.

Antroji moteris - uoli katalikė, karalienė Morta. Matyt, ji buvusi įstabi moteris, jei Vokiečių ordino valstybėje Mortos, kaip krikščionių užtarėjos, kultas puoselėjamas ir XIV-XV amžiuje, iki pat Kryžiuočių ordino panaikinimo. Jos krikšto vardą ir įtaką Lietuvos valdovo Mindaugo politiniams sprendimams bei jo ypač švelnų elgesį su karaliene poetiškai įamžino „Eiliuotoji Livonijos kronika“. Graži latvių legenda byloja šią moterį buvus kilminga latgale.

Staigi ir netikėta mylimos Mortos mirtis pastūmėja senstantį karalių neatsargiam poelgiui. Mindaugas, pakvietęs svainę, kunigaikščio Daumanto žmoną, apraudoti mirusios sesers, ją sulaiko savo dvare ir veda. Kas nutiko Daumantietei po Mindaugo žūties, nežinoma. Romane ji su Mortos dukrele grįžta pas Daumantą.

Romane Mindaugas daugiausia regimas moterų - Tautvilės (vardas išgalvotas, nepaliudytas istoriniuose šaltiniuose), Mortos ir Daumantienės - akimis. Tai leido susitelkti ties karališkojo dvaro gyvenimo įvykiais, akcentuojant kruvinas ir dramatiškas Mindaugo kovas, vienijant Lietuvą, o vestuvių, gimtuvių, laidojimo apeigas, kurių pagrindinės dalyvės - Mindaugo moterys.

Mitologiniame etnografiniame fone Mindaugas vaizduojamas ne tiek kaip žiaurus viduramžių valdovas, gudrus politikas, kiek kaip šeimos tėvas ir vyras, neabejingas moteriško grožio kerams.

Tikiuosi, skaitytojų netrikdys kiek archaizuota veikėjų kalba, kurios senovinių lyčių ieškojau žodynuose, lietuvių kalbos istorijos veikaluose, XIII a. karo sutartinių, raudų, senųjų religinių raštų tekstuose“.

„Gulbės sparnu palytėtos“ - lengvai ir itin skaniai perskaitomas, neįkyriai šviečiantis romanas. Tad istorinių vingių sunkybės pabūgusius skaitytojus skubu nuraminti, o pikantikos mėgėjus suintriguoti - romane esama net ir erotinių scenų:

„Daumantienė rankomis prisidengė nuogas krūtis, bet Mindaugo pirštai greitai surado juostą, atrišo ją ir nutraukė sijoną. Daumantienė, nustebusi ir apkvaitusi, nė nepajuto, kaip Mindaugas išsinėrė iš savųjų drabužių ir apglėbė ją. Atsirėmęs rankomis į žemę, Mindaugas žvelgė moteriai į veidą ir lietė ją pilvu, lėtai supdamasis ir skindamasis kelią tarp jos suglaustų šlaunų“...