"Kaip vilkas uodegą prišalo" folkfantasy stiliumi.

Vasario 22, 23 d. 12 val. Klaipėdos dramos teatras kviečia mažuosius žiūrovus į Kosto Kubilinsko pasakos "Kaip vilkas uodegą prišalo" premjerą.
Nelaimingąjį vilką spektaklyje vaidins aktorius Liutauras Kasulaitis, gudriąją lapę - Eglė Barauskaitė, senuką ir senutę scenoje įkūnijo Kazys Žvinklys ir Asta Tručilauskaitė. Muziką pasakai parinko Žilvinas Liulys, o scenos vaizdą ir kostiumus sukūrė praeitais metais už geriausią scenografiją "Kristoforu" apdovanota dailininkė Julija Skuratova. Šią menininkų komandą spektakliui "Kaip vilkas uodegą prišalo" subūręs Klaipėdos dramos teatro jaunosios kartos aktorius bei režisierius Einaras Jokubauskas sutiko "Vakarų ekspreso" skaitytojams plačiau pristatyti naująjį spektaklį.

- Kodėl iš didžiulio pasakų lobyno išsirinkote būtent šį siužetą. Kuo jus sužavėjo K. Kubilinsko interpretacija, kad būtent pagal ją sukūrėte spektaklį?

- Visos Kosto Kubilinsko pasakos, ypač eiliuotos - labai gražios. Jos įeina į lietuvių literatūros aukso fondą. Visi vaikai užaugo ir dabar auga, klausydamiesi kaip šias pasakas skaito tėvai, darželio auklėtojos, patys mokosi iš jų pažinti raides ir jas tarti. Eiliuotų pasakų žodis - lengvas, išraiškingas, emocionalus ir suprantamas. Todėl vaikai jas labai mėgsta. Iš tiesų eiliuotų pasakų lietuvių literatūroje nėra daug. Šis K. Kubilinsko kūrinėlis, liaudies pasakos motyvais, man patiko savo gyvybingumu, iš tautosakos atėjusiais spalvingais personažų charakteriais.

- Jūsų, kaip režisieriaus, debiutas Klaipėdos dramos teatro scenoje - labai modernus, netikėtas, šokiruojantis Š. Pero pasakos "Raudonkepuraitė" pastatymas. Ar ir K. Kubilinsko "Kaip vilkas uodegą prišalo" stilistika panaši?

- Ne. Tai bus visiškai kitoks spektaklis nei "Raudonkepuraitė". Tąsyk norėjosi pasižiūrėti Raudonkepuraitės akimis į šių dienų vaikus, atkreipti dėmesį į tai, kuo jie gyvena, kaip mąsto, kokius žaidimus žaidžia.
"Kaip vilkas uodegą prišalo" - teatrinis ekskursas į praeitį. Analizuodami šią pasaką, ją vaidindami pabandėme ieškoti savo šaknų, pasinerti į fantazijų pasaulį, įsigilinti į liaudišką mistiką, išsiaiškinti, ką slepia, tarkim, amžinas lapės ir vilko konfliktas.
Kuriant spektaklį mums labai padėjo Klaipėdos universiteto dėstytoja Irena Nakienė. Ji mums rekomendavo tautosakos šaltinius, kuriuos mes entuziastingai studijavome ir tai atsispindės spektaklyje. Aktoriai dainuos daug lietuvių liaudies dainų, nuskambės iš tautosakos skrynios ištrauktas Senutės ir Senuko dialogas. Trumputę K. Kubilinsko pasakaitę išplėtojome, papildydami ją išgalvotomis scenomis - pavyzdžiui, vilko sapno teatrine vizija.

- Pažįstant dailininkės J. Skuratovos kūrybinį braižą galima tikėtis, kad spektaklis bus prisodrintas vaizdingos fantasmagorijos?

- Taip. Eiliuotai pasakai visiškai nederėjo buitinis realistinis scenos vaizdas. Dailininkė sukūrė stilizuotus ir estetizuotus, gražius ir labai įdomius kostiumus ir dekoracijas. Mus nustebino ir nudžiugino J. Skuratovos pasiūlytos netikėtos detalės, laužytos butaforijos (žuvų, krepšio) proporcijos lyginant su veikėjais. Taigi spektaklis "Kaip vilkas uodegą prišalo" išties bus fantasmagoriškas, liaudiškas ir labai gyvybingas.