Kaip teatralai augino kritikus

Arti žiūrovo

"Idėja kilo pagalvojus, jog reikia suburti jaunus menininkus, kad jie išmoktų kalbėti, ginčytis, bendrauti. Susėdome su jaunu menininku Vidu Bareikiu ir aptarėme festivalį, pavadinimas atėjo pats "Jauno teatro dienos" - kaip jauno vyno. Ir renginys patenkino mūsų lūkesčius", - sakė festivalio iniciatorius ir organizatorius, Klaipėdos jaunimo teatro režisierius Valentinas Masalskis, vaidinęs pagrindinį - direktoriaus - vaidmenį spektaklyje "Kita mokykla".

Pernai festivalyje buvo bandyta atrasti mokyklų skirtumus - tarp Lietuvos muzikos ir teatro akademijos ir Klaipėdos universiteto Menų fakulteto, vyko diskusijos. Ir šiemet buvo aptartos teatro bei teatrologijos mokslo naujovės ir dėsniai.

"Šio festivalio tikslas buvo užauginti jaunus kritikus, jų iš Vilniaus atvažiavo 15. Bandėme rasti ryšį tarp jaunų kritikų žodžio ir jaunųjų aktorių darbų, įvardinti, kas yra ženklų kalba. Geriausia, kad Menų fakulteto ir "Kultūros fabriko" salės būdavo pilnos, džiaugiuosi Klaipėdos publika, kuri atėjo nepatogiu laiku, vidury dienos, ir tai nebuvo vien menininkai. Žmonės mielai ėjo į festivalio aptarimus "Kaštono" bare. Jų netrūko ir mūsų teatro parodytame J. Tertelio spektaklyje "Sudie, idiotai!" Svarbiausia, kad žmonės domisi teatru", - sakė V. Masalskis.

Jo manymu, festivalio atradimas buvo "Menų spaustuvės" spektaklis "Contemporary", kurio metu atsiskleidė jau pažįstami aktoriai. V. Masalskis pasidžiaugė, kad čia buvo išlaikytas teatro žanras, kaip, beje, ir Muzikos ir teatro akademijos IV kurso studentų trupės pastatytame "Dekamerone", nors kritikai jį ir pavadino subkultūra. Bet režisierius sakė, kad spektaklis buvo nuoširdus ir jaunatviškas.

"Visiems labai patiko grupės "Šeštasis pojūtis" pastatytas spektaklis neregintiesiems "Bitinėlio pasakos šešiems pojūčiams". Ir sužavėjo Kauno Šv. Mato gimnazijos teatro "Kubas" spektaklis "Metas", aktoriai dar tik žengia pirmuosius žingsnius, aktorinį meistriškumą jie dar tik studijuos, bet padarė įdomų dalyką - spektaklis buvo be žodžių, ženklų kalba, su skausmu ir pašaipa kalbėjo apie nykstančią kalbą, pasaulį užkariaujančias technologijas. Lora Juodkaitė parodė paskutinįjį savo didžiulį darbą "Atmintis", tai buvo gilu, kaip ji ir norėjo, žiūrovai buvo arti, aplink ją, matė judančius raumenis. Kritikai sakė, kad šiuolaikinio šokio spektaklį Klaipėdoje žiūrėti buvo patraukliau nei Vilniuje, "Menų spaustuvėje", - sakė V. Masalskis.

Jis sakė, kad savo spektaklius Vilniuje Klaipėdos jaunimo teatras rodė neprijaukintose erdvėse, o namuose buvo šauniau, kitą kartą spektaklis bus vaidinamas ne scenoje. Kai kuriems patiko naujas muzikinis šio teatro darbas "Kopėčios", kur buvo daug ritmo, dinamikos, drastiškumo.

MIMAS. Marselio Marso mokinys Robertas Dantonelis parodė pantomimos spektaklį "HoMage". Egidijaus JANKAUSKO nuotr.

Perspektyvos

Įspūdžiais apie festivalį paprašėme pasidalinti teatrologės Viktorijos Ivanovos.

"Festivalyje pavyko dalyvauti paskutinėmis jo dienomis. Be galo džiugina tokia jaunųjų teatro kūrėjų iniciatyva, noras dalintis patirtimis, įspūdžiais, nuomonėmis. Stebino ir maloniai nuteikė tai, jog festivalio kontekstas buvo fiksuojamas ne vien jaunųjų aktorių, festivalio dalyvių ir kūrėjų, bet ir žiūrovų, perkančių bilietus.

Sveikintina, mano nuomone, yra ir festivalio organizatorių parengtis, dėmesys detalėms, atmosferos kūrimui. Festivalis, pristatantis jaunųjų teatro kūrėjų kontekstą, plačiai aprėpė jaunus, dar mokyklinio amžiaus artistus, ir jau profesionalius specialistus. Programa, viena vertus, galėjo pasirodyti padrika ir chaotiška, tačiau kartu pristatė platų skirtingos parengties ir patirčių jaunųjų menininkų spektrą.

Festivalio diskusijos vyko ne vien festivalio "darbo" valandomis, bet ir po jų - klube. Malonu buvo justi organizatorių bei festivalyje dalyvaujančių menininkų bei kritikų norą komunikuoti, diskutuoti.

Diskusija, kurioje teko dalyvauti, man buvo įdomi tuo, kad tiek kritikuojantys, tiek kritikuojamieji menininkai buvo linkę į dialogą, mėginimą ne konstatuoti, o ieškoti priežasčių ir perspektyvų. Pastarosios - akivaizdžios. Klaipėdos teatre vykstantys procesai suteikia viltį, jog, rodos, amžiams uždarytas Klaipėdos dramos teatras (žinoma, utriruoju) neliudija teatro mirties Klaipėdoje apskritai. Jaunųjų teatro dienos dar tik prasideda ir, turint omenyje jų entuziazmą bei vis didėjančią patirtį, ateityje žada liudyti įdomių teatrinių eksperimentų galimybę."