PRIE JŪROS. Lilija Kuliešienė mėgsta fotografuoti gražius žmones ir jūrą.
Kaip vieną iš fotografuotinų objektų jie išskiria ir nykstančius paribio ženklus, kurie esą dažnai gali būti daug įdomesni už standartinius kadrus.
Kiekvienas iš kalbintų fotomenininkų į uostamiestį per fotoobjektyvą žvelgia skirtingai - vieni per žmonių veidus, kiti - iš paukščio skrydžio, treti - fiksuodami besikeičiančias gražiausias miesto vietas - visi vieningai sutaria, jog gyventi ir kurti Klaipėdoje - gera, nes mieste, kuris yra savas, visada randi kažką naujo. Nuolat besikeičiančią, nedidelę, tačiau kupiną sielos atgaivą teikiančių oazių, romantišką, patrauklią, ir, svarbiausia, pilną ne tik išoriškai, bet ir dvasiškai fotogeniškų žmonių - tokią mylimą Klaipėdą mato ir fiksuoja tie, kuriems fotoaparatas yra tapęs kasdieniu draugu.
Klaipėda - kaip moteris
S. Jokužio leidyklos-spaustuvės savininkas, fotomenininkas Saulius Jokužys pasakojo, jog jam žvelgiant per fotoobjektyvą labiausiai patinka stebėti tai, kaip keičiasi tam tikros Klaipėdos vietos.
ŽVEJAI. Antano Sanevičiaus nuotrauka "Žvejojimo aistros apakintieji".
"Kažkada užfiksuota vieta nuolat įgauna naują veidą - joje išdygsta pastatas, skulptūra ar kitas objektas. Fotografija leidžia visa tai palyginti. Toks jau gyvenimas, kad kiti darbai ne visada leidžia fotografijai skirti tiek laiko, kiek norėtųsi, tačiau vos randu laisvą minutę, stengiuosi paimti fotoaparatą į rankas ir fiksuoti įvairius Klaipėdos vaizdus", - pasakojo S. Jokužys.
Fotomenininkas tikino, jog, nors dažniausia jo fotografijos sritis - moterys, tačiau nevengia fiksuoti ir paties miesto.
"Klaipėdą taip pat fotografuoju kaip moterį - stengiuosi ją parodyti romantišką ir patrauklią, kartais pasiekiamą, kartais nelabai. Lygiai taip pat stengiuosi vaizduoti ir klaipėdietes", - teigė S. Jokužys.
NUO TILTO. Sauliaus Jokužio vaizdelis nuo tilto.
Neatkreipti dėmesio į klaipėdietes negalėjo ir žurnalistas, rašytojas, fotografas bei leidėjas Antanas Stanevičius.
"Būsiu banalus, bet pasakysiu, kad gražiausia ką turi Klaipėda - tai šio miesto panelės ir apskritai žmonės. Aš asmeniškai labai mėgstu fotografuoti žmones. Jie man Klaipėdoje ir yra gražiausi. Ne tik įžymybės ar kultūrinės srities atstovai, kaip mūsų numylėtiniai "Žuvėdros" šokėjai. Esu fotografavęs uosto darbuotojus, Klaipėdos ligoninių gydytojus. Tarp jų yra labai dvasingų žmonių ir tai atsispindi nuotraukose", - pasakojo A. Stanevičius.
Fotografas teigė besigailintis, jog uostamiestyje nebeliko vertingos architektūros ir tuo negalime lygintis su kitais pasaulio miestais.
KITA. Dariaus Vaičekausko nuotrauka iš serijos "Kita Klaipėda".
"Tačiau bet kokiu atveju, tai, kas yra sava - brangu, todėl su tuo susigyveni ir visa tai įsimyli. Visada galima atrasti kažką gražaus. Labai daug kas priklauso nuo asmeninio fotografo požiūrio. Paprastuose daiktuose geram fotografui nesunku rasti kažką gero", - sakė A. Stanevičius.
Žavi unikalumas
Kažką naujo ir gražaus Klaipėdoje kasdien aptinkantis teigė ir fotomenininkas Vytas Karaciejus, patikinęs, jog į gatvę be fotoaparato kišenėje neišeina niekada, mat niekada negali žinoti, kas įspūdingo kelyje pasitaikys tądien.
"Aš Klaipėdą labai dažnai fiksuoju iš paukščio skrydžio. Tenka matyti ją iš visų pusių. Galiu pasakyti, kad tai yra labai gražus ir unikalus kraštas ir kai pakyli virš jo, jausmas yra tiesiog nuostabus. Dar vienas dalykas, kurį supranti pakilęs - Klaipėda yra visai mažytis miestas. Galbūt įprastai vaikščiodamas gatvėmis to nepasakysi, tačiau pakilus į dangų tai labai pastebima", - sakė V. Karaciejus.
Menininkas teigė mėgstantis Klaipėdos architektūrą ir senamiestį. Tiesa, sakė nelabai besidžiaugiantis, jog pastarasis vis dažniausi yra "užteršiamas" dygstančiais naujais stikliniais pastatais, kurie dažnai "neįsipaišo" į fotoobjektyvą.
Olandų kepurės metraštininku dažnai vadinamas fotomenininkas Algirdas Darongauskas, kalbėdamas apie Klaipėdą priminė, jog gyvenimai bėga labai gretai, todėl išoriniai dalykai ir architektūra ilgainiui tampa nebesvarbūs.
"Vis dėlto, Klaipėda turi unikalių vietų, kuriose miela pabūti. Tai ir Olando kepurė, ir Trinyčių tvenkinio teritorija ir kitos panašios vietos. Miestiečiai šias oazes dažnai pamiršta. Aš mėgstu jas fiksuoti. Turiu tūkstančius dar neišspausdintų objektyvų, kuriuos norėčiau spėti parodyti. Klaipėdą visada fiksuoju juostiniu fotoaparatu. Jis suteikia kitokios erdvės, gylio, plastikos", - pasakojo A. Darongauskas.
RYTAS. Vyto Karaciejaus nuotrauka "Klaipėdos rytas".
Unikalia Klaipėdos gamta žavėjosi ir fotografė Lilija Kuliešienė. Moters teigimu, jai visada smagiausia fotografuoti tai, kas yra gražu ir gera.
"Labai džiugu, kad Klaipėda, kaip miestas, kasdien vis gražėja. Man visada artima tai, kas yra arčiau gamtos, todėl Klaipėdos išskirtinumas - jūra - visada suteikia vis naujas galimybes. Ką nufotografuoti visada galima rasti. Tiek žmoguje, tiek gyvenime, tiek fotografijoje nuolat vyksta pokyčiai, tą patį dalyką galima užfiksuoti vis kitaip', - sakė L. Kuliešienė.
Gražu ne tik įprasti dalykai
Lietuvos fotomenininkų sąjungos Klaipėdos skyriaus pirmininkas Darius Vaičekauskas tikino, jog į Klaipėdą galima pažvelgti ir kitu, originaliu kampu.
"Prieš keletą metų buvau išleidęs seriją nuotraukų apie Klaipėdos urbanistinį peizažą. Jose fiksavau nykstančią Klaipėdą, objektus, kurie nėra aplankyti ir apdainuoti, nes jie tiesiog yra nereprezentacinėse miesto vietose. Miesto paribiuose pilna nykstančių, neprižiūrimų laiko ženklų, kuriuos užfiksuoti tikrai verta. Tokių pačių keisčiausių objektų kupina įvairiose miesto vietose - Naujosios perkėlos, senamiesčio, senojo turgaus teritorijose, geografiniuose miesto pakraščiuose ir kitur. Aš visada sakau, kad nebūtinai Klaipėdoje reikia fotografuoti "Meridianą". Reikėtų atsisakyti bendrai priimtino miesto matymo ir į viską pažvelgti originaliau", - mano D. Vaičekauskas.
Fotomenininkas, kuriam įdomu ne tik fiksuoti Klaipėdą, bet ir pažvelgti į ją kitų fotografų akimis, prisiminė ir prieš kelerius metus vykdytą projektą "Klaipėda. Juoda/ balta", kurio metu sukaupta didžiulė uostamiesčio vaizdų galerija, surinkta iš 8-9 dešimtmečio menininkų bei jaunųjų kūrėjų darbų.
"Teko pastebėti įdomų dalyką. Jaunųjų autorių darbuose vyravo tendencija miestą vaizduoti tuščią. T. y. nuotraukose fiksuoti Klaipėdos vaizdai, tačiau juose beveik nebuvo žmonių. Senųjų fotomenininkų darbuose uostamiestis kitoks - užfiksuotuose kadruose žmonės vaidina ne ką menkesnį vaidmenį nei pats miestas", - įdomų faktą pastebėjo D. Vaičekauskas.
Rašyti komentarą