Kaip apginti mūsų "mažą" valstybę?

Netrukus Klaipėdos universiteto (KU) leidykla išleis šios aukštosios mokyklos Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto (BRAI) mokslo darbuotojo dr. Vytauto Jokubausko monografiją "Mažųjų kariuomenių" galia ir paramilitarizmas: tarpukario Lietuvos atvejis".

Autoriaus dėka "Vakarų ekspreso" skaitytojai iš anksto galės susipažinti su ištraukomis iš kai kurių šios knygos skyrių.

V. Jokubauskas 2013 m. KU apgynė humanitarinių mokslų daktaro disertaciją "Lietuvos karinė doktrina ir jos realizavimas 1923-1940 m. Šiaurės rytų Baltijos regiono kontekste" (vadovas prof. dr. Vygantas Vareikis). Ji Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos buvo pripažinta viena geriausių 2013 m. apgintų disertacijų Lietuvoje.

Pasak V. Jokubausko, prielaidos gimti tokiai knygai atsirado, kai pernai KU BRAI pradėjo vykdyti Lietuvos mokslo tarybos finansuojamą mokslininkų grupių projektą "Paramilitarinių organizacijų reikšmė valstybės gynybos sistemoje: Lietuvos šaulių sąjungos atvejis". Šiam projektui vadovauja V. Vareikis.

"Šio projekto tikslas - išanalizuoti, kokiu mastu partizaniniam karui tarpukario Lietuvoje rengti šauliai dalyvavo ginkluotoje antisovietinėje rezistencijoje. Taip pat su kolegomis V. Vareikiu, Jonu Vaičenoniu ir Hektoru Vitkumi siekėme įvardyti, kaip partizaninio pasipriešinimo patirtis galėtų būti pritaikyta Lietuvos valstybės kariniam saugumui užtikrinti XXI amžiuje", - pasakojo V. Jokubauskas.

Knygoje taip pat keliami klausimai, kokie veiksniai lėmė nekonvencinės kariavimo strategijos pasirinkimą Lietuvoje ir kokios buvo 1940 m. birželio politinės kapituliacijos SSRS aplinkybės. Šiaurės rytų Baltijos regiono šalių kontekste atskleidžiamos išorės grėsmės nacionaliniam saugumui, finansavimas, materialus kariuomenės aprūpinimas, Lietuvos kariuomenės karinė galia, karinė doktrina, karinis planavimas.

"Autorius tyrime atsako į du pagrindinius klausimus: pirma, ar Lietuvos kariuomenė per Lietuvos Respublikos gyvavimo dvidešimtmetį buvo parengta atlikti jai skirtą funkciją - ginti kraštą karine jėga; antra, ar šalia konvencinių karinių pajėgų organizavimo buvo ruošiamasi partizaniniam pasipriešinimui", - savo atsiliepime apie knygą rašo Lietuvos istorijos instituto dr. Česlovas Laurinavičius.

"Vytautas Jokubauskas parašė išskirtinę knygą, kuri pateikia statistiškai sodrų ir gerai susistemintą tarpukario Lietuvos karybos vaizdą lyginamajame regiono kontekste", - taip šią monografiją įvertino Vilniaus universiteto prof. habil. dr. Zenonas Norkus.

O Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos prof. dr. Valdas Rakutis V. Jokubausko knygą vadina "pavyzdine karybos istorijos studija".

Beje, minėto projekto dalyviai numato kitąmet išleisti kolektyvinę studiją, kurioje bus pažvelgta į paramilitarizmo ištakas, ideologines tokių sukarintų organizacijų nuostatas, karybos patirtis, be to, bus analizuojami atkurtosios Lietuvos Respublikos karinio saugumo iššūkiai bei aptariamos galimos šalies gynybos perspektyvos. Taip pat elektronine forma sudaryti 1939-1940 m. rikiuotės šaulių vardinį žinyną, kuriame bus pateikta iki 50 tūkst. rikiuotės šaulių biografinių-tarnybinių aprašų.

"Atrodytų, kam to reikia? Bet atminimas taip pat yra kultūrinės rezistencijos aktas. 1947 metais, gyvendamas perkeltųjų asmenų stovykloje pokario Vokietijoje, Jonas Mekas retoriškai klausė bei siūlė - "kas atmins, kas surašys visus tuos didvyrius, kurie žūsta kovoj už laisvę Lietuvoj ir visur. Surašykim jų vardus, kad neišnyktų", - sakė V. Jokubauskas.