Juvelyro pasaka apie saulės bučinį ir alavinius kareivėlius

2009-07-03 12:00

Klaipėdietis juvelyras-papuošalų dizaineris Viktoras Sitalo tapo vieno įtakingiausių pasaulio juvelyrinių dirbinių su deimantais konkurso "HRD Awards 2009" laureatu. Birželio 18 d. Antverpeno (Belgija) deimantų muziejuje iškilmingo gala vakaro metu buvo pristatyti 30 įspūdingų papuošalų su deimantais, kuriuos sukūrė juvelyrai iš viso
pasaulio. V. Sitalo sukurtas žiedas "Saulės spindulio bučinys" tapo vienu iš keturių finalistų.

Papasakokite plačiau apie pasaulinį juvelyrikos konkursą. Kas paskatino jame dalyvauti?

"HRD Awards" - tai Antverpeno pasaulinio deimantų centro (Antwerp World Diamond Centre) kas dvejus metus rengiamas konkursas. Konkurso tikslas - skatinti pažangaus ir originalaus dizaino papuošalų su deimantais kūrimą ir jų meistrišką atlikimą. Konkursas gyvuoja jau 26 metus. Nuo 2003 metų konkurse gali dalyvauti juvelyrai ir dizaineriai ne tik iš Belgijos, bet ir iš viso pasaulio.

Šiais metais konkurse dalyvavo 654 menininkai iš 40 šalių - Belgijos, Brazilijos, Kanados, Kinijos, Prancūzijos, Indijos, Italijos, Japonijos, Lietuvos, Pietų Korėjos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Tailando ir kt. Buvo pateikti 1089 papuošalų eskizai. Tik 39 iš jų perėjo griežtą atranką ir pateko į antrąjį konkurso etapą.

Pagrindinio prizo laimėtoją ir keturis finalistus išrinko aukščiausio lygio tarptautinė komisija, kurią sudarė menų akademijų bei universitetų profesoriai, juvelyrikos, dizaino ir madų industrijos žinovai, aukciono namų Sotheby's ir Christie's papuošalų ekspertai bei specializuotos žiniasklaidos atstovai.

Konkursas rengiamas kas dveji metai ir visada turi temą. Praeito konkurso tema buvo "Naktis operoje", šiemet konkurso tema tapo "Kartą, labai labai seniai... mano mėgstamiausia pasaka". Dizaineriai turėjo interpretuoti pasirinktą pasaką ir sukurti papuošalą, kuris geriausiai atskleistų kerintį deimantų grožį.

Dalyvauti konkurse nutariau praėjusią vasarą gavęs kvietimą iš tiekimo grupės "Su.Mi'm". Ta pati komanda padėjo man išspręsti visus organizacinius klausimus.

V. Sitalo sukurtas žiedas "Saulės spindulio bučinys" pagal H. K. Anderseno pasaką "Išpuikusi obels šaka" pateko į pasaulio juvelyrikos dirbinių su deimantais konkurso finalą.

Kodėl pasirinkote interpretuoti H. K. Anderseno pasaką?

Iš naujo perskaičiau labai daug pasakų. Skaičiau įvairių pasaulio tautų pasakas, tačiau niekas neužkabino, o skaitydamas H. K. Anderseną jaučiausi lyg vėl susitikęs su senu geru bičiuliu, su nuostabiu žmogumi, kuris mylėjo žmones. Andersenas mane žavi sugebėjimu atrasti pasaką visur, net žvelgdamas į gatvės žibintą.

Savo kūriniui pasirinkau mažai žinomą H. K. Anderseno pasaką "Išpuikusi obels šaka". Pasakos pabaigoje yra kelios nuostabios eilutės apie trapaus pienės žiedo trumpalaikį grožį, kuris netrukus bus nupūstas vėjo. Iš karto "pamačiau" žiedą, kupiną švelnumo, subtilumo, meilės. Taip ir gimė "Saulės spindulio bučinys".

Koks jis? Apibūdinkite savo kūrinį.

Tai žiedas, mūvimas ant dviejų pirštų. Pagamintas jis iš balto 750 prabos aukso ir sveria net 199 g. Žiede spindi 181 apvalus deimantas. Visus juos iš išorės ir iš vidaus pasiekia šviesos spinduliai, todėl žėri ir tarsi atgyja nuo saulės bei vėjo prisilietimų. Obels žiedlapių plastiką ir švelnumą stengiausi perteikti, naudodamas dviejų atspalvių emalį.

Koks jūsų sukurto žiedo likimas po konkurso? Galbūt kada nors jį bus galima pamatyti Lietuvoje?

Iki kitų metų vidurio "Saulės spindulio bučinys" kartu su visais kitais konkurso laureatų darbais bus eksponuojamas Antverpeno provincijos deimantų muziejuje. Iki 2010 m. pabaigos visa ekspozicija keliaus po žymiausias pasaulio juvelyrikos parodas ir puoš aukščiausio lygio diplomatinius įvykius. Po to kūriniai bus grąžinti autoriams.Tik pagrindinį prizą laimėjusį papuošalą, kurį sukūrė belgų dizainerė, muziejus nusipirko ir saugos savo ekspozicijoje.

Taigi į Klaipėdą "Saulės spindulio bučinys" sugrįš tik 2011 m. pradžioje.

Pasiliksite žiedelį asmeninėje kolekcijoje ar išdrįsite parduoti?

Būtų gaila su juo atsisveikinti, nes įdėjau labai daug triūso ir meilės į šį darbą, tačiau papuošalai yra kuriami tam, kad juos kas nors nešiotų. Jeigu atsiras žmogus, kuriam tas darbas tikrai labai patiks ir norės jį įsigyti, būsiu laimingas.

Konkursuose pristatoma juvelyrika dažnai būna nefunkcionali. Jūsų kūrinys labai masyvus. Ar jį galima mūvėti?

Pastaruoju metu papuošalo sąvoka labai prasiplėtė. Pavyzdžiui, viena dalyvė iš Brazilijos konkurse pristatė objektą. Aš stengiausi padaryti tokį darbą, kurį būtų galima dėvėti. "Saulės spindulio bučinys" gali atlikti ir mažosios skulptūros funkciją, nes jis gerai žiūrisi iš visų pusių.

Prabangią juvelyriką riboja labai daug kanonų. Ką apie juos manote?

Tiesa, žaislai yra tie patys per amžius, tačiau juvelyrai vis prisigalvoja naujų žaidimų. Akmenų formos yra standartinės: apvalus, ovalus, kvadratas, metalas, taip pat - tas pats. Galima sakyti, kad viskas yra seniai atrasta, tačiau dizaineriai vis sukuria ką nors nauja.

Vienintelis man svarbus kanonas yra papuošalo patogumas. Negali būti taip, jog užsidėjus papuošalą jį norisi nusiimti. Visa kita - fantazijos laisvė.

Sukurti auksakalystės šedevrą itin sudėtinga techniškai. Juvelyrai dažnai tokiems darbams pasitelkia meistrus.

Taip, juvelyras gali būti tik dizaineris, nebūtinai ir auksakalys. Kiti konkurso finalistai naudojosi meistrų pagalba. Taip jau sutapo, jog esu ir dizaineris, ir auksakalys. Tad visą darbą atlikau pats. Neįsivaizduoju, ar kitas žmogus būtų galėjęs padaryti žiedelį taip, kaip aš "mačiau". Tiesa, labai sunku, nes iškilo labai daug įvairių techninių problemų.

Kodėl kuriate papuošalus su brangakmeniais? Juk tai labai brangi investicija, paprasčiau būtų kurti juvelyriką vien tik iš metalo.

Man papuošalas be akmens atrodo negyvas. Akmuo suteikia spalvą, gyvybę ir inspiracijų papuošalo dizainui.

Iš kur dar semiatės inspiracijų kasdieniam darbui?

Įkvėpimas gali ateiti iš bet kur: iš architektūros, vaizduojamosios dailės, netgi buities daiktas gali inspiruoti. Yra daug juvelyrų, kurie ieško įkvėpimo, vartydami papuošalų katalogus. Aš tokiu keliu neinu. Man daugiausiai idėjų ir minčių kūrybai sukelia gretimos juvelyrikai meno sritys.

Pati juvelyrika - sintetinis menas. Kuriant papuošalą reikia ne tik fantazijos, bet ir daug žinių. Reikia išmanyti fizikos, chemijos dėsnius, inžineriją, nusimanyti apie medžiagas ir jų savybes ir, žinoma, turėti estetinį pradą.

Iš kur pats paveldėjote tą pradą? Kaip ir kada pajutote potraukį juvelyrikai?

Man iš vaikystės labai įstrigo toks vienas momentas. Kartą tėvukas labai susidomėjo, kaip gaminami alaviniai kareivėliai. Susirado kažkur jų gaminimo technologiją, paėmė du plytos gabalus ir išgremžė juose meškiukų formeles. Paskui lydė alavą ir liejo į tas formas. Padarė man žaisliukus - alavinius meškiukus. Tačiau mane labiausiai sužavėjo besilydančio metalo vaizdas. Manau, kad tada metalas ir pakerėjo mane visam gyvenimui.

Tai buvo tėvo eksperimentas, ar jis taip pat turi menininko gyslelę?

Likimas neleido jam baigti dailės studijų, tačiau jis visada buvo prie meno.

Iš tėvo paveldėjote nelietuvišką pavardę. Kokia jūsų kilmė?

Mano tėvas yra ukrainietis.

Pats esate klaipėdietis. Sako, kad jauni menininkai bėga iš Klaipėdos, kad krizės metu kyla nauja emigracijos banga. Jūs ketverius metus studijavote Vokietijoje. Kodėl nusprendėte sugrįžti ir kurti gimtajame mieste?

Gyvenant Vokietijoje man labai patiko vieno olandų dizainerio mintis, jog laimingiausias yra tas žmogus, kuris gali gyventi savo tėvynėje. Aš sutinku su šia mintimi. Klaipėdoje yra mano tėvai, mano draugai. Čia mano šaknys. Net į Vilnių išvažiavęs ir ilgiau užsibuvęs nesijaučiu gerai. Man trūksta klaipėdietiško vėjo, oro judėjimo. Jei norisi keliauti - iki Palangos oro uosto visai netoli.

Šiuo metu su kolegomis Linu Jakumu ir Dainiumi Stončiu Klaipėdos senamiestyje įrenginėjate savo juvelyrikos dirbtuves bei saloną. Ar krizės metu atidaryti aukso kalvę - nėra pernelyg drąsus ir rizikingas žingsnis?

Rizikinga daryti tai, apie ką nelabai nusimanai. Mes su kolegomis drauge dirbame jau daug metų ir tikime, jog kokybiškas papuošalas visada bus paklausus. Žinoma, krizės metu daugelis žmonių taupo ir papuošalo įsigijimą atideda geresniems laikams, tačiau ta kategorija žmonių, kurie skirdavo pinigų individualiam papuošalui pasigaminti iki krizės, skiria ir dabar.

Dirbate trise vienoje dirbtuvėje. Ar esate savarankiški menininkai, dirbantys po vienu stogu, ar tarp jūsų yra koks nors darbų pasidalinimas?

Esame savarankiški menininkai, bendraminčiai.

Nejaučiate konkurencijos?

Juvelyrai nėra konkurentai, tai savotiškas bendraminčių ratelis. Mes manome, kad auksakalystė nėra profesija, tai - pašaukimas. Žinoma, pats darbas reikalauja didelio susikaupimo, koncentracijos, tačiau dirbti su kolegomis yra smagiau nei vienam. Jie gali ir patarti, įvertinti.

Apskritai aš manau, kad menininkai, kaip ir visi žmonės, turi bendrauti. Tu gali būti stiprus savo idėjomis, technika, tačiau negali būti vienas nuostabus ir savimi besipuikuojantis. Man bendravimas ir meilė kitiems žmonėms yra didžiausia vertybė.

Dirbate daugiausiai pagal užsakymus. Ko klaipėdiečiai dažniausiai pageidauja, ar yra įnoringi klientai?

Paprasta dirbti su žmogumi, kuris žino ko nori. Sudėtingiau su tokiu, kuris nežino, ko nori. Tuomet pokalbio metu tenka pasitelkti visas psichologijos žinias, kad suvoktum, koks papuošalas jam patiktų. Iš tiesų, dauguma klientų labai įnoringi. Svarbiausia, ko visi nori, yra kokybė. Manau, kad tai yra teisėtas reikalavimas, nes būtent kokybė yra mūsų pranašumas.

Pats nenešiojate jokio papuošalo. Kodėl?

Nežinau. Bandžiau kažkada nešioti grandinėlę, bet nepatiko. Esu prasidūręs skylę ausyje, tačiau daugiau praktiniais sumetimais, kad galėčiau patikrinti, ar auskaras patogus, ar gerai atrodo. Per mano rankas praeina tiek papuošalų, kad man pačiam jų nereikia.

Dosjė