Juozo Šikšnelio skulptūrose saloninio grožio neišvysime

Vadindamas savo kūrinius "baibokais" autorius manė, kad šio žodžio reikšmė visai kita. "Šiandien patikrinau internete, pasirodo, kad taip vadinamas išdykęs vaikas, o kalbininkų nuomone - tai apskritai svetimybė, neteiktinas žodis. Man jis reiškia kažkokį keistą, baisoką pavidalą. Šiose skulptūrose saloninio grožio neišvysite",- pasakojo J. Šikšnelis.

J. Šikšneliui kūryba nėra tikslas ar baigtinis darbas. "Tai - ėjimas užrištom akim, kai pasiėmęs medžio gabalą ar akmenį tarsi prietemoj matai, ką padarysi, o kiekvienas kirtis tau atskleidžia vis kažką naujo. Aš visad tikiuosi, kad kūrinys taps šedevru ir prilygs Mikelandželo darbams, bet pabaigęs kiekvienąkart nusiviliu, nes niekada neišvystu jo tokio, kokio norėčiau", - pasakojo menininkas.

Autorius sakė, jog geriausi darbai jam atrodo tie, kurie dingo. "Vienu metu tokių buvau priskaičiavęs 3-4 šimtus. Bet manau, kad tai normalu. Blogų darbų juk niekas nevagia", - juokėsi skulptorius.

J. Šikšnelis sakė nežinąs, kodėl pradėjo užsiimti tokia veikla - giminėje menininkų nebuvo, o mokykloje per darbų pamokas gaudavo trejetus: "Vieną dieną darbe kolegėms pareiškiau, kad vasarą grįžęs į tėviškę pradėsiu drožti. Ir pradėjau. Pirmasis darbas buvo kaukė iš alksnio."

Sunkiausia autoriui išskaptuoti akis: "Daugelis kritikų, kurie bando vertinti mano darbus, sako, kad čia iš budizmo kilę motyvai, bet taip nėra - aš tiesiog nemoku jų išskaptuoti."

Menininkas sakė, kad praėjo jau kone dešimtmetis nuo to laiko, kai padarė paskutinę skulptūrą: "Jei kurį laiką kokia nors veikla neužsiimi, tai nuo to ir atpranti. Dažnai rašytojai sako, kad rašo, nes negali nerašyti. O aš jiems siūlau pabandyti nerašyti dieną, savaitę, mėnesį, metus, ir pamatys, kad praeis noras. Taip ir čia. Yra tam tikra nuotaika, tam tikras laikas, nusiteikimas."

Autoriaus mokytoja - gamta. "Jei pamatau rąstą ar akmenį ir jaučiu užuominą į baibokizmą, aš tą užuominą paryškinu. Švendubrėje esu atradęs akmenį, kuriame pamačiau Čiurlionį, taigi iškaliau Čiurlionio galvą. Profesionalai iš to darbo pasijuoktų, bet kažkodėl kasmet į Druskininkus susirenkantys "čiurlionistai" sustoja prie mano sodybos ir skulptūrai nusilenkia. Tai man labai didelis įvertinimas", - sakė skulptorius.

J. Šikšnelis papasakojo ir apie slapyvardžio Raidas Dubrė kilmę: "Tai - darinys iš mano tėviškės Švendubrės - Dubrė ir šalia esančio Raigardo - Raidas. Daug kas "kaltina" pasirinkus prancūzišką slapyvardį, bet jis tik skamba prancūziškai."

Autorius ne tik kuria, bet ir vadovauja Klaipėdos I. Simonaitytės viešajai bibliotekai, yra išleidęs nemažai knygų, surengęs keliasdešimt parodų. Jo kūriniai buvo išversti į rusų, lenkų ir anglų kalbas.

Parodą svečiai galės aplankyti iki rugpjūčio 28 dienos.