"Jei siekčiau populiarumo - tapčiau politiku arba manekene...".

Pilies teatro repertuare gruodžio šį mėnesį pasirodė naujas spektaklis, pagal žinomo klaipėdiečio poeto Gintaro Grajausko pjesę "Komiksas, arba Žmogus su geležiniu dančiu". Pats kūrinio autorius į antrąją spektaklio premjerą praėjusį savaitgalį atvyko tiesiai iš Švedijos, kur buvo pristatyta į švedų kalbą išversta jo poezijos rinktinė bei dar dviejų lietuvių poetų S. Parulskio ir E. Ališankos kūryba.
Šiandien Gintaras Grajauskas dalinasi įspūdžiais iš spektaklio, pasakoja apie keliones į užsienį, atskleidžia leidybinius bei kūrybinius planus "Vakarų ekspreso" skaitytojams.

- Kaip pirmoji jūsų pjesė "Komiksas, arba Žmogus su geležiniu dančiu" pateko į Pilies teatro režisieriaus A. Vizgirdos rankas?

- Visiškai atsitiktinai. Kai aš ją rašiau dar neturėjau kompiuterio. Praėjusiais metais daviau tekstą surinkti kompiuteriu vienam žmogui. Bespausdinant ją pamatė A. Vizgirda. Perskaitęs nusprendė šią pjesę pastatyti ir informavo apie tai mane.

- Kiek žinau spektaklio repeticijose nedalyvavote. Kodėl?

- Vieną kartą buvau pjesės skaitymuose. O vėliau, nemanau, kad mano dalyvavimas būtų labai reikalingas, o ir laiko neturėjau tiek daug.

- Kaip vertinate spektaklį?

- Gerai. Kaip dramaturgas esu patenkintas, kad paliktas beveik visas mano parašytas tekstas ir, kad aktoriai jį įvaldė. Kadangi tekstas labai poetiškas ir žaismingas, man buvo neramu, kad aktoriai neipradėtų juo per daug "žaisti". Spektaklio atmosfera gerai atrasta. Esu ypač dėkingas aktoriui Dariui Meškauskui, nes jis labai tiksliai iki smulkiausių detalių atkūrė mano aprašytą personažą. Kitus veikėjus įsivaizdavau šiek tiek kitokius, labiau šaržuotus. O režisūros variantų gali būti daug. Šis man įdomus.

- Ar šis spektaklis neįkvėpė jūsų imtis dramaturgijos rimčiau?

- Ne. Nors sako, kad būti dramaturgu finansiškai nėra blogai. Ši pjesė taip pat gimė ne iš noro parašyti dramatyurginį kūrinį, o man pačiam netikėtai. Ji susijusi su vieno mano bičiulio mirtimi.

- Praėjusią savaitę grįžote iš savo knygos pristatymo Švedijoje. Kaip Vakarų Europos publika priima lietuvių poeziją?

- Labai stebiuosi ir negaliu patikėti, bet švedai labai stipriai domisi lietuvių, o taip pat ir latvių bei estų šiuolaikine poezija. Mano, E. Ališankos ir S. Parulskio poezijos rinktinės švedų kalba pasirodė gerokai anksčiau. Nekuklu sakyti, tačiau kiek teko matyti recenzijų apie jas spaudoje - vien ditirambai. Pirmieji jį tiražai (1000 egz.) jau išpirkti. Dabar išleisti pakartotiniai leidimai.
Į knygų pristatymus Stokholme, Kristianse, Malmėje susirinko labai daug žmonių. Akivaizdu, kad jiems rūpi, kas gyvena kitoj pusėje balos (Baltijos jūros), kas netrukus bus labai artimi kaimynai ir dažni svečiai, ne vien braškių rinkėjai. Ypač didelis susidomėjimas mūsų literatūra juntamas po Frankfurto knygų mugės. O tuo metu, kai vyko knygų pristatymas, mums pasitarnavo net Dž. Bušo vizitas į Lietuvą. Taigi dėmesio nestokojome.

- Prieš Frankfurto knygų mugę buvo kalba, kad jūsų poezija verčiama ir į vokiečių kalbą. Praeitą mėnesį vėl viešėjote šioje šalyje. Papasakokite plačiau apie bendradarbiavimą su vokiečiais.

- Knyga vokiečių kalba pasirodys kitais metais, ne anksčiau kaip pavasarį. Internete ji jau dabar reklamuojama ir jau žinoma, kaip ji atrodys, kokia bus jo apimtis ir net kaina. Tai bus "Kaulinės dūdelės" lietuvių-vokiečių kalbomis leidinys, kurį rengia spaudai nedidelė leidykla Leipcige "Erata".
Lapkričio viduryje Vokietijoje dalyvavau seminare "Rytai-Vakarai". Į jį buvo susirinkę rašytojai iš Vakarų Europos bei Pabaltijo šalių atstovai. Ten vyko poezijos skaitymai, diskusijos.

- Apie ką buvo diskutuojama, kokios problemos keliamos tokiuose seminaruose?

- Atvirai kalbant, tos diskusijos nebuvo labai pavykusios, nes problemų laukas Rytų ir Vakarų Europos literatūriniame gyvenime gerokai skirtingas.
Ten menininkas, nesvarbu kokio jis lygmens, gali pragyventi iš savo kūrybos. Čia tokia situacija - nesuvokiama. Lietuvoje rašytojas gali sukurti tokį šedevrą kaip "Ilijadą" ir "Odisėją" kartu sudėjus - jis vis tiek nepragyvens iš honoraro.

- Kokie dar tarptautiniai projektai jūsų laukia artimiausiu metu?

- Yra pasirašyta sutartis su viena Lenkijos leidykla. Kitais metais turėtų išeiti mano poezijos rinktinė lenkiškai. Tačiau šiuo metu leidybiniai reikalai šiek tiek stringa, nes tas žmogus, kuris jais rūpinosi netikėtai numirė.

- Kaip vertinate tokį staigų populiarumą tiek Lietuvoje, tiek svetur?

- Man pasisekė, o kitiems - ne. Bandau nežiūrėti į tai rimtai, nes jei pradėtum žiūrėti rimtai - netrukus susirgtum žvaigždžių liga. Galų gale, koks čia ir populiarumas? Tik pati pradžia, užsikabinimas, o kas bus toliau - nežinia. Manau, kad Lietuva ir likusi Europos dalis - visiškai nesusiekiantys indai. Gali būti labai populiarus čia ir visai nežinomas svetur, ir atvirkščiai. Tokie pastebėjimai iš šalies nuteikia pakankamai skeptiškai.
Nežinau, ar apskritai norėčiau būti labai žinomas. Jei siekčiau populiarumo - veikčiau ką nors kita. Eičiau į politiką, ar manekene pasidaryčiau. Populiarumas rašant eilėraščius - labai sąlyginis dalykas. Nes tave žino, tavo kūrybą skaito, tavęs klausosi ne stadionai, o dešimtys, šimtai, geriausiu atveju, tūkstančiai besidominčiųjų.

- Šiemet teko daug važinėti. Ar nepritrūkote laiko kūrybai?

- Vienatvę, reikalingą kūrybai, galima surasti bet kur, net Frankfurto knygų mugėje. Aš esu pripratęs užsirašinėti pradines idėjas bet kur. O paskui prisėdu ir ramiai pabaigiu visa tai, ką esu pradėjęs.

- Gal jau turite nemažą pluoštą naujų eilėraščių? Kada laukti naujos G. Grajausko poezijos knygos pasirodymo?

- Manau, kad ne kitais, o dar kitais metais išleisiu naują poezijos knygą. Man nėra kur skubėti. Jei kas pasikeitė mano gyvenime, tai tik tiek, kad dabar nuolat skubu, suprasdamas, kad man visai nereikia niekur skubėti. Dabar jau turiu nemažą pluoštą eilėraščių ir praktiškai žinau, kokia bus knygos struktūra. Sąlyginis knygos pavadinimas "Naujausių laikų istorija. Vadovėlis pradedantiesiems". Eilių struktūra nekis, gal tik keletas tekstų bus ilgesnių. Juos galima pavadinti poemėlėmis. Tematika galbūt - keistoka ir neįprasta. Eilėraščiai apie mikrobangas, teleskopą, satelitinę televiziją.

- Ar knygynuose dar galima įsigyti ankstesnių jūsų poezijos knygų?

- "Atsiskyrėlio atostogas" dar neseniai mačiau knygyne, o "Kaulinės dūdelės", kiek žinau, jau nėra. Dar yra "Vagos" leidykloje išleista mano eseistikos knyga "Iš klausos: esė". Ją galima užsisakyti ir interneto svetainėje www.patogupirkti.lt

- Apie papildomus poezijos leidimus Lietuvoje nėra kalbos?

- Lietuviai nesirūpina ne tik pakartotiniais leidimais, bet ir savo produkcijos reklama, sklaida. Vieną kartą padarę savo darbą jie tingi varginti sėdmenis dėl vieno kito papildomo tūkstančio litų. Galbūt esame labai turtingi, arba tiesiog neturime uoslės.

- Ačiū už pokalbį.