Jei įsimyli, įsimyli visam gyvenimui

I. Žemaitytė-Glatkauskienė pasako ir iškart pasitaiso, kad vieną kulinarinę knygą gali skaityti ir pusę metų. Kol išbando visus knygos patiekalų receptus ir pritaiko juos savo šeimai.

O šeima - vyras Aurimas Glatkauskas, kompiuterinių automatų valdymo specialistas, taip pat Birštono viešosios bibliotekos aktyvus skaitytojas. Ir 14 metų duktė. Gal iš Kauno į Birštoną nutekėjusi Irma visus saviškius skaityti įpratino? Mat pati, dar būdama maža mokinukė, jau ėmė lankyti prie „Saulės“ gimnazijos įsikūrusį Kauno Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos Žaliakalnio skyrių. O dabar Irma jau 14 metų gyvena Birštone.

- Ar per tiek metų dar nenusibodo skaityti?

- Ne, - juokiasi I. Glatkauskienė, - atitekėjau ir radau vyrą, mėgstantį skaityti. Nuo jaunystės skaito. Aš galbūt reklamuoju Birštoną, bet čia, bibliotekoje, tikrai yra didžiulis knygų asortimentas. Įvairiems skoniams. Pirkti knygų tikrai neapsimoka. Tik naudokis ir naudokis. Bibliotekininkai tikrai atlieka didžiulį kultūrinį darbą. O žmonės? Kas skaito, tas ir skaitys. O kas neskaito, tai knygos neįkiši per visą gyvenimą. Veidus bibliotekoje pamatau - tie patys veidai. Skonis keičiasi, bet kai įsimyli knygą, tai be jos ir negali.

- O ar bandėte skaityti elektroninę knygos versiją?

- Atvirai pasakius, dar nebandžiau. Žinau, kad toks dalykas yra, vyras pasakojo. Gal įdomu. Bet taip smagu versti popierinės knygos puslapius. Juk akys nuvargintos, o dar kompiuteryje žiūrėti man nepatinka. Jei koks straipsnis patinka, stengiuosi jį iš kompiuterio atsispausdinti ir taip skaityti. Patinka, jei knyga mano, tai ir pasibraukti svarbesnes mintis. Gal vėliau sakysiu - Jėzau Marija, ką aš taip ilgai veikiau su tuo popieriumi. Reikėjo skaityti kompiuteryje. Juk mes, suaugusieji, anot dukros, iš senovės visi. Ją pačią reikia atitraukti nuo kompiuterio, kad knygas skaitytų.

- Kokios knygos patinka vyrui, o kokios jums?

- Vyrą domina istorinės ir biografinės, o mano polinkiai galbūt įvairesni. Tik romanų nemėgstu. Renkuosi ezoteriką, kulinariją, psichologiją. Bibliotekininkės, jei klausi, taip pat pataria. Bet aš nelabai suku joms galvas. Pati ieškausi, vartau. Kartais teinu jau su pageidavimu, kokios knygos man reikėtų. Galima ir paprašyti, kad biblioteka kokio nors autoriaus knygą įtrauktų į nuperkamų knygų sąrašus. Yra tokia paslauga, bet aš ja dar nesinaudojau.

Irma prisipažįsta, kad lietuvių autorių skaito nedaug. Gal todėl, kad ne itin grožinę literatūrą mėgsta. Norisi ko nors praktiškesnio, tikslesnio? Gal todėl, kad ruošėsi dirbti užsienyje? Turi ne vieną specialybę, nors aukštojo mokslo nebaigusi. O kokios tos specialybės? Anot Irmos, įdomios. Apskaitininkė, profesionali guvernantė, ruošta dirbti Vokietijoje ir Austrijoje. Vėliau dar dirbo astrologe-konsultante, astrologijos klausimais rašė straipsnius spaudoje. O į Vokietiją taip ir neišvažiavo. Ir vokiečių kalbos jai jau 20 metų neprireikia. Nors per kelis mėnesius visus žodžius prisimintų. Gal labiau rusų kalba praverčia. Skaito rusiškai žurnalus, knygas. O dabar augina vaikus, skaito knygas ir džiaugiasi, kad Birštonas yra ideali vieta vaikams auginti. Švaru. Gražu. Saugu. Bent kol kas. Ir biblioteka šalia. Tik su darbais striuka. Vyras Aurimas irgi pagal specialybę nedirba. O žmonės? O žmonių, kaip ir visur Lietuvoje, yra visokių. Geresnių turbūt daugiau.