"Jausmai" - nauja seno kelio pradžia

Choreografinių projektų teatras "Vilniaus baletas" gegužės 5 d. 19 val. Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre publikai pristatys naujausią choreografo Jurijaus Smorigino šokio spektaklį "Jausmai". Šis spektaklis - tai modernaus baleto, žodžio ir netgi dainos junginys.
Artistai šoka ir vaidina pagal poeto Francois Villono eiles. Spektaklyje skamba Alfred Schnittke muzika, Wolfgang Amadeus Mozart kūrinys "Requiem", Dmitri Yanov-Yanovsky "Lacrymosa".

Pats choreografas šį kūrinį vadina neeilniu, ženklinančiu naują seno kelio pradžią.

Spektaklis sukurtas pagal pirmojo prancūzų modernisto Francois Villon poetinius tekstus. Kodėl pasirinkote šį autorių?

Maskvoje, kur stačiau spektaklį "Armidės paviljonas", mane pasiekė žinia, jog mirė mano kolegė ir mūza Vijolė Parutytė, kuri buvo viena pirmųjų mano kūrybos atlikėjų, kai pradėjau kurti choreografiją prieš 29-erius metus.

Sukrėstas netekties susimąsčiau apie mūsų profesijos trapumą ir efemeriškumą. Taip pat ir apie žmones, kurie tapo tik priemone pasiekti tikslą tiems, kuriems dievas yra litas.

"Užguiti laiko ir gyvenimo tempo, išsigandę nežinios ir troškimų mes kiekvieną dieną klausomės savo širdies dūžių. Ir klausiame jos kas ji? Mes mylime ir nekenčiame taip, kad net norime nužudyti. Mes geidžiame ir atgailaujame taip, kad net visi Dievai tai girdi ten aukštybėse... Ir visa tai - mes žmonės ir visa tai tik mes - žmonės."

Paguodos nuo niūrių minčių ieškojau literatūroje, tiksliau, poezijoje. Tada ir atėjo Francois Villon. Sarkastiškas,tiesmukiškas, romantiškas, degantis aistra gyvenimui. Jo poezijoje atrandu save. Mano pasaulėžiūra ir gyvenimo siekiai tokie patys.

F. Villon poezija man padėjo pasinerti į mano praeities vandenis, atkurti ir išreikšti tuos jausmus, kuriuos jaučiau savo artistams. Simboliška, kad spektakliu "Jausmai" naujoji karta, mano auklėtiniai, pradeda savo šokio kelią. Spektaklio gimimo momentu ir aš pats pasijutau naujai atgimęs. Tai nauja seno kelio pradžia.

Šokėjai spektaklyje ne tik šoka, bet skaito poeziją, vaidina. Kodėl pasirinkote tokias raiškos priemones, užuot patikėjęs tekstą aktoriams?

Žodis ir choreografija - tai taip sena. Dar senovės Graikijoje scenoje ir kalbėjo, ir šoko, ir dainavo, nors tai nebuvo operetė ar miuziklas. Tai buvo tragedija. Tik Lietuvoje mes atrandame Ameriką per "fortkę". Morisas Bežaras dar neseniai Vilniuje gastrolių metu visa tai "perdarė".

Aš šiame spektaklyje siekiau, kad po fiziškai sunkios choreografijos artistas kaip skausmą išspjautų dar likusias emocijas garsu, žodžiu.

Ką kuriate šiuo metu? Kokiam projektui ruošiatės?

Šie metai man buvo labai turtingi. "Kruvinos vestuvės" Klaipėdos muzikiniame teatre ir nominacija už jas,baletas Maskvoje "Armidės paviljonas", "Jausmai" Vilniuje, gastrolės, festivaliai Anykščiuose, Zarasuose. Na, o svarbiausias akcentas šiuo metu mano spektaklių, pastatytų Maskvoje, pristatymas Rygos operos ir baleto teatre ir Paryžiaus teatre "Les champs Elysees". Jaučiuosi kaip karalius.

Berods, dingote iš televizijos ekrano. Kodėl?

Televizija - tai pramoga. Man smagu, kad "žaidžiau" joje ne kaip klounas, o kaip šokio specialistas. Buvo šokiai, dabar yra chorai ir ten savo profesinėmis žiniomis dalinasi kiti specialistai.

Man smagu, kad esu dažnai kviečiamas į televiziją kaip specialistas, savo profesijos žinovas. Apskritai televizija - tai politika. Buitinė ir valstybinė - skirtingų mastelių. Man nereikia šliaužioti prieš kokį nors menką žmogelį, nuo kurio priklauso, ar pakvies į tą dėžutę, ar ne. Palikau savo pėdsaką žmonių atmintyje kaip asmenybė, kuri nebijo sakyti savo nuomonę ir gali apginti savo profesines žinias. Juk visiems atrodo, kad šokis - tai toks lengvas dalykas, niekalas. Tegu pabando... Deja, tų bandytojų - maža.

Jurga PETRONYTĖ