Jaunieji Europos kūrėjai gydosi tuos pačius skaudulius

2012-01-27 00:01

Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro (KKKC) Parodų rūmus pasiekė tarptautinės bienalės "Jaunieji Europos kūrėjai 2011/2013" darbai - jiems atiduotos visos ekspozicinės erdvės. Čia yra į ką paganyti akis: anot specialistų, menininkai šiandien yra ne vien grožio kūrėjai, bet ir "socialiniai darbuotojai", tuo metu publika prisipažįsta kartais turinti apsimesti, jog supranta tai, ką mato.

Į Klaipėdą iš Prancūzijos atkeliavo visų 72 menininkų iš 9 Europos šalių kūriniai. Tarp jų - ir aštuonių lietuvių darbai.

Praėjusį penktadienį tarptautinę bienalę "Jaunieji Europos kūrėjai 2011/2013" pristatęs generalinis parodos kuratorius Andrea Ponsinis pozityviu reiškiniu įvardijo lietuvių menininkų potencialą pokyčiams ir eurokultūrinėms injekcijoms.

Salėse kūriniai eksponuojami taip, kaip juos sutelkia tema, o šių amplitudė - nuo ironizuojamų kičo objektų, lyčių kūno dalių transformacijos, architektūros fragmentų - iki šaldytų vabzdžių kolekcijos, naminių gyvūnų, vadinamų "vaikščiojančiais baldais", ir tūkstantmečius laukiniais išlikusių žvėrių tauraus grožio.

Bienalė Klaipėdoje bus eksponuojama iki vasario 26-osios. Tuomet iškeliaus į Vokietiją - per šiuos metus paroda turi apkeliauti visas joje atstovaujamas valstybes. Prie projekte dalyvaujančių devynių šalių: Austrijos, Ispanijos, Italijos, Lietuvos, Portugalijos, Prancūzijos, Slovakijos, Vengrijos ir Vokietijos, kitąmet prisijungs ir Nyderlandai.

Tarptautinę bienalę administruoja Montružo miestas (Prancūzija). Nuo 2006-ųjų rengėjų partneris Lietuvoje yra KKKC.

DIALOGAS. Bienalės kuratorius Andrea Ponsini bendravo su Klaipėdos miesto meru Vytautu Grubliausku.

Visuomenės sanitarai

Lina Albrikienė, viena iš trijų laimėjusių bienalės didįjį prizą už savo videodarbą "Vilnius iš mano vaikystės archyvų. Lazdynai", turės galimybę tris mėnesius gyventi ir dirbti Montruže ir atidaryti grupinę parodą vienoje Briuselio galerijų.

Anot menotyrininkės Godos Giedraitytės, autorė išsiskiria gebėjimu atkurti seniai egzistavusią tikrovę, panaudodama vaikystės prisiminimus ir nuotraukas, filmo fragmentus, ir modeliuodama juos su dabarties Lazdynų vaizdais, iš sovietinio palikimo ištraukdama išliekamąją vertę.

"Asmeninė patirtis dar retai eskaluojama, taigi patiko, kad Lina žvelgia į neseną praeitį ir sukuria savos patirties refleksijas. Mūsų partneriai pastebi, Europos jaunieji kūrėjai supanašėję kūrybine kalba, temomis, skauduliais ir estetinėmis vertėmis, tad negalėtum pasakyti, kur yra ispano darbas, o kur - lietuvio", - sakė G. Giedraitytė.

Pokalbininkė sutiko, jog analizuojant jaunųjų kūrėjų darbus pastaraisiais metais egzistuoja vartotojiškos visuomenės diktuojamas slogutis, nemažai darbų skirta vienatvės, tuščių urbanistinių erdvių temai, žmogiškų vertybių trūkumui atspindėti. Menininkas tampa ne tiek grožio kūrėju, bet atlieka socialinio darbuotojo, visuomenės sanitaro, vaidmenį.

ŠIURKŠTUS. Renatos Vinckevičiūtės darbas "Tarybos narys" - iš švitrinio popieriaus.

Palaiminimas portretu

"Per ironijos prizmę pasižiūrėjau į tai, ką visi jau seniai žino, kaip bando "apkabinti" vieną ar kitą miesto pastatą, žaisti standartiniu firmos ženklu", - sakė senovine technika ir hiperrealistine maniera kuriantis Rodionas Petrovas, vienintelis klaipėdietis, šiuosyk dalyvavęs bienalėje. Jis nelaiko savęs socialiai angažuotu menininku.

Publikos pripažinimo susilaukė brolių dvynių Algirdo ir Remigijaus Gataveckų darbas, bylojantis apie kūrybinę metamorfozę. Autoriai piešė vienas kitą, ir po paveikslais eksponuoja savo pėdų įspaudus drobulėje. Kalbėjimas apie tai, kas mus sieja, įgavo sakralią vertę.

"Apskritai vertiname žmogiškumą. Mes džiaugiamės, kad kalbame apie tokius dalykus, ir įdomu klausytis, kaip apie mūsų kūrinį kalba kiti, kiekvienas savaip teisus", - sakė broliai.

Šiuo metu A. Gataveckas vykdo socialinį-meninį projektą Alytaus vaikų globos namuose, kuriuose jiedu su broliu užaugo. Jis tapo jaunuolių portretus visu ūgiu, taip tarsi išlydėdamas juos į gyvenimą. Tarsi palaimindamas, kad jaunuoliai siektų ne tik apčiuopiamų vertybių ir ieškotų smagesnių dalykų nei pinigai.

KLAIPĖDIETIS. Bienalės dalyvis iš Klaipėdos - klasikine technika ir hiperrealistine maniera tapantis Rodionas Petrovas.

Kas "veža" valdininkus

Pirmą kartą į ekskursiją po šiuolaikinio meno parodą pakviesti kai kurie Klaipėdos miesto savivaldybės atstovai juokavo, kad tik apsimeta, jog supranta tai, ką mato.

"Paroda verta laiko, kurį čia praleidau. Vienus ji šokiruoja, tačiau drąsiai sakau - abejingo nepalieka nė vieno. Manau, kad grožį, prasmę, idėją sunku įžvelgti iš pirmo žvilgsnio, tačiau gal toks ir yra tikslas - atverti erdvę tradicinio meno vertintojo vaizduotei.

Kai nerandi, kas tave užkabina, pasijunti "kabinamas": ar tai tiek šiuolaikiška, kad tu dar nepasiruošęs suvokti. Ir tai yra geras tramplinas jauniems menininkams keistis patirtimi, išvykti pristatyti save, miestą, valstybę", - sakė meras Vytautas Grubliauskas.