Istorija medžio skulptūrose

Parodos

Vienoje Klaipėdos paveikslų galerijos salėje šiuo metu eksponuojama plungiškio Jakobo Bunkos medžio skulptūrų paroda atverčia Lietuvos žydų istorijos puslapius.

Liaudies meistras medžio pliauskas pavertė sustingusiomis žmogiškosiomis būtybėmis, pasakojančiomis apie kasdienį žydų gyvenimą Lietuvoje prieškariu ir tragišką šios tautos likimą karo metu. Ekspozicijos centre viena šalia kitos rikiuojasi apie 50-60 cm dydžio skulptūrėlės, kuriose pavaizduoti dirbantys žydai amatininkai, linksmi muzikantai klezmeriai, torą skaitantys rabinai, žaidžiantys ir besimokantys vaikai.

Pasak autoriaus, šie personažai į jo kūrybą atkeliavo iš Plungėje prabėgusios vaikystės prisiminimų, iš žydų liaudies dainų, rašytojo Šalom Aleichemo kūrinių. Skaptuodamas šias skulptūras tautodailininkas labai kruopštus, jis nepraleidžia nė menkiausios žydų drabužio detalės, daug dėmesio skiria personažo charakterį bei nuotaiką atskleidžiančiai pozai bei veido išraiškai.

Atskira tema J. Bunkos skulptūroje - holokaustas. Pasakodamas žydų tautos tragediją drožėjas pasitelkia abstraktesnes, nenušlifuotas, šakoto medžio formas, blogį, siaubą ir baimę išreiškia simboliais. Skaudžią temą menininkas atskleidžia sukrečiančiais skulptūriniais vaizdais - pvz., motina sukniubusi prie nužudyto vaiko, medyje įkalinti verkiančių kūdikių veideliai. Prislėgtu balsu drožėjas pasakojo, jog visa tai jam teko regėti savo akimis.

Pasak meistro, visos šios medžio skulptūros sukurtos per pastaruosius penkiolika metų, kai Lietuva atgavo nepriklausomybę, nors polinkis menui išryškėjo, kai Jakobas buvo vos penkerių metukų. "Nupiešiau ūkininkus, vežančius rąstus, o mano vyresnė sesuo tą piešinį pristatė savo vardu mokyklos parodoje. Kai mano kūrinėlis susilaukė daug pagyrų, ji prisipažino melavusi.

Nuo tada, kiek save atmenu, jaučiau poreikį kurti, tačiau gyvenimas privertė imtis proziško staliaus amato. Medis man pati mieliausia medžiaga, nors esu išbandęs ir metalo apdirbimą, kūriau inkrustacijas iš akmens. Buvau vienas iš pirmųjų Lietuvos tautodailininkų sąjungos įkūrėjų. Tiesa, sovietmečiu daug ko negalėjau vaizduoti. Tik Lietuvai išsivadavus iš jungo atsirado mediniai rabinų atvaizdai bei skulptūros holokausto tema", - pasakojo Jakobas Bunka.

Tik nedidelę medinių skulptūrų kolekcijos dalį Paveikslų galerijoje demonstruojantis menininkas prisipažino turįs dar daug kūrybinių sumanymų ir sau bei žiūrovams palinkėjo naujų susitikimų ateityje.

Jurga PETRONYTĖ