Improvizacijos su Baltijos auksu

Galerijoje "Pėda"

Visame pasaulyje nepaprastai vertinamą gintarą Lietuvoje daugiausia eksploatuoja kičinių niekučių gamintojai. Juvelyrai mielai eksperimentuoja su įvairiais atvežtiniais akmenukais, o gintaro privengia. Uostamiesčio galerija "Pėda" inicijavo projektą "Gintaras +", kuriuo paskatino savus dailininkus iš naujo atrasti Baltijos auksą ir svetimtaučius pademonstruoti savo kūrinius su šia medžiaga.
 

Tarptautinė autorinės juvelyrikos paroda "Gintaras +" galerijoje "Pėda" pristatyta praeitą savaitę. Joje savo kūrinius su gintaru eksponuoja keturiolika autorių iš Lietuvos, Italijos, Ispanijos ir Vokietijos.

Gintarinės madonos

Ironišku, šiuolaikinio žmogaus požiūriu į masinės kultūros formas ir reiškinius parodoje išsiskiria S. A. Krivičių kūriniai. Menininkai eksponuoja gintarinius paveikslus labai jau primenančius vokiečių turistams siūlomą kičinę produkciją, tačiau kūriniuose pavaizduota ne jūra, ne pušelės, net ne švč. Mergelė, o jai prilygstančios moterys - Merlyn Monro, Madona, princesė Diana. Įspūdingi ir mažosios plastikos Krivičių kūriniai. Tai - į dėžutę sudėti amuletai su šio laikmečio ženklais (moneta, kokakolos kamštelis ir pan.), atskleidžiančiais šiuolaikinės visuomenės vertybes, masyvus kastetas.

Ant raudono siūlo sunertas

Ultramodernius papuošalus - ausų kištukus sujungtus su gintariniu binokliu siūlo dailininkė Jurgita Erminaitė. Birutė Stulgaitė jaunatviškuose vėriniuose išmoningai ir subtiliai derina natūralaus ir šlifuoto gintaro gabalėlius, jungia juos tarpusavyje lino siūlais ir odos virvelėmis. Priimtinos jaunimui turėtų būti ir drąsios Sigito Virpilaičio papuošalų formos bei medžiagos. Menininkas gintariukus suveria ant susukto raudono siūlo, suberia į storą plastikinį žiedą arba kvadratinį rėmą, maunamą ant kaklo.

Vitalijaus Milkinto dekoratyvūs auskarai su gintaru gyvybės medžio tema susišaukia su A. Ališankos kryžiumi, sudėtu iš žmonių figūrų ir dekoruotų gintaro lašeliais.

Tradicinio požiūrio į gintarą laikosi Jurga Karčiauskaitė-Lago eksponuojanti pakabukus su natūraliais gintaro gabalėliais. Laura Karčiauskaitė-Potet natūraliais gintarais inkrustuoja matinio stiklo vazą.

Prie odos prisiūtas

Vytautas Karčiauskas parodai sukūrė tris kompozicijas, atskleidžiančias mūsų santykį į gintarą. Kaip tautiškumo simbolis į moters torsą autorius įstatė gintarinį stuburą, siuvimo mašina prie odos prisiuvo gintaro luitą - atskleisdamas šios medžiagos artumą, neatskiriamumą nuo kultūros. Trečioji dailininko sukurta kompozicija - dekoratyvi ir meditatyvi, verčianti susimąstyti apie būties trapumą ir nepastovumą. Tai metalo ir stiklo lovelis, kuriam sūpuojantis viduje skimbčioja du gintaro rutuliukai.

Italo Roberto Veronese papuošalai atskleidžia svetimšalių požiūrį į Baltijos auksą. Mažyčius gintaro gabalėlius jis įterpia į masyvų perlų vėrinį, tuo parodydamas, jog gintaras brangesnis net už perlus.

Subtiliausias kūrinys šioje ekspozicijoje vokiečio Franco Blaimo iš sidabro siūlo nertas koljė, pro kurį iš vidaus prasišviečia gintaro smiltelės.

Romėniškas derinys

Kūrinių gausa ir brangiomis medžiagomis parodoje ryškiai išsiskiria šiuo metu Vilniuje gyvenančio klaipėdiečio autoriaus Nikolajaus Žoludevo miniekspozicija. Šio dailininko darbai pasaulyje garsėja retais gintaro, mamuto ilties ir brangių bei pusbrangių akmenukų deriniais, išieškotomis formomis. Menininkas papuošalus kuria tematinėmis serijomis - "Secesija", "Lotosas", "Neolitas". Vienos temos variacijas jis demonstruoja sagėse, pakabukuose, auskaruose, vėriniuose.

Pasak N. Žoludevo, jo mėgstamiausią, prabangų gintaro ir mamuto ilties derinį atrado dar senovės romėnai, tačiau šiuo metu retas juvelyras jį naudoja. "Abi šios organinės medžiagos pasaulyje brangios ir sunkiai įvaldomos. Aš pats eksperimentuoti su mamuto iltimi bei gintaru pradėjau dar 1970 m. Nuo to laiko iki dabar esu sukūręs daugiau kaip 1000 papuošalų, nes juos labai vertina anglai, japonai, amerikiečiai", - sakė dailininkas. Šiuo metu N. Žoludevas yra sukaupęs 101 papuošalo kolekciją, kurią po Naujųjų metų ketina pristatyti personalinėse parodose daugelyje Lenkijos miestų.

Žiūrovų smalsumą per parodos pristatymą kurstė N. Žoludevo papuošalų stende eksponuojamas natūralus mamuto ilties fragmentas. Anot menininko, ilties amžius apie 55 tūkstančius metų. "Iltis kartu su viso gyvūno griaučiais buvo atrasta 1980 m. Čiukotkos aukso kasyklose. Ji svėrė apie 150 kg. Beje, prieš daugelį tūkstančių metų išmirę mamutai trisdešimties laipsnių šaltyje puikiai išsilaikė. Kada juos atkasa - šunys ėda jų mėsą", - pasakojo Nikolajus, šiuo metu jau nevažiuojantis dėl ilčių į tolimąjį Sibirą, o įsigyjantis medžiagas papuošalams mineralogijos parodose Sankt-Peterburge.

Jurga PETRONYTĖ