Ilgesio įkvėpta

Ilgesio įkvėpta

"Sehnsucht" vokiškai reiškia ilgesį, kuris paprastai būna gana skausmingas, sumišęs su kančia ir aistra, - būtent toks paaiškinimas pateikiamas autoritetingame Wahrig žodyne. Tokiu vardu Galina Gužienė pavadino savo pirmąją personalinę tapybos parodą, kuri šiuo metu veikia Klaipėdos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos Meno skyriaus galerijoje (J. Janonio g. 9).

Pristatydama parodą, autorė sakė, kad neradusi lietuviško atitikmens šiam žodžiui, nes "Sehnsucht" - ilgesys, kurį patiria visi žmonės, išskyrus nebent sugebančius jį užmušti. Tai gyvenimo prasmės suvokimo ilgesys, su kuriuo gimstame, gyvename ir mirštame. Žmonės išreiškia jį visose meno srityse, religijoje, filosofijoje.

Genama šio ilgesio G. Gužienė iškeliauja kūrybos labirintais į kitą pasaulį, kuriame skraido gracingas elfas, bučiuojantis žemę ("Paskutinis elfo bučinys"), kuriame siuvėja sapnuoja košmariškus sapnus apie audinius kapojančias kandis ("Košmariškas siuvėjos sapnas"), kuriame vėjo jėgainė turi akis ("Vėjo jėgainė").

Visi paveikslai turi istorijas, savo interpretacijas. Štai hipiškos išvaizdos jaunuolio portretas, skirtas Mocartui. Rodos, nieko bendro su kompozitoriumi jame nėra, tačiau viskas paaiškėja sužinojus paveikslo atsiradimo aplinkybes: Mocartą Galina regi šitaip, nes jo muzika tapytojai yra labai šiuolaikiška, tobulai prisitaikanti prie kintančio laiko ir modernėjanti kartu su juo. Ji sako niekada nesirenkanti siužetų, nevargstanti prie baltos drobės - siužetai ją susiranda patys.

Galinos tapybos negalima apibrėžti konkrečiu dailės terminu, sutalpinti į stiliaus ar srovės rėmus. Ji savita, ištikima savo daugiasluoksnės polichrominės tapybos technikai, kuri reikalauja itin didelio skrupulingumo ir kruopštumo. "Šitaip gali tik moteris", - konstatuoja neretas parodos lankytojas.

Dailės paslapčių moteris mokėsi Klaipėdos suaugusiųjų dailės studijoje "Guboja", sektinu pavyzdžiu tapyboje galėjo būti jos sutuoktinis tapytojas Petras Gužas, tačiau Galina rinkosi savo kelią, savitą, kartais pirosmaniškai naivistinę, tačiau prisodrintą gilios filosofijos tapymo manierą.

Ji galėtų tam skirti didelę dalį savo laiko, bet tapyti išeina tik priešokiais, nes amžinai stinga laiko. Jis G. Gužienės gyvenime tikrai suskirstytas sekundžių tikslumu: atsakingas darbas ligoninėje, ūkelis Budrių kaime ir visa kaimo bendruomenė, kuriai moteris atstoja felčerę, niekam neatsakančią pagalbos. Tačiau ir po kasdienių rūpesčių jai nestinga energijos, kurią tapytoja išlieja savo darbuose.

Paroda, kurioje eksponuojami nuo 1990-ųjų sukurti autorės darbai, veiks iki liepos 4 d.

Šiuo metu skaitomiausi

Šiuo metu skaitomiausi

Raktažodžiai

Šiuo metu skaitomiausi

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder