Ilgas kelias pas skaitytojus

10 garsių knygų, kurias daug kartų atmetė leidyklos

Psichoterapeutas Markas Makginesas (Mark McGuinness) savo knygoje "Sugebėjimas greitai atgauti jėgas" ("Resilience: Facing Down Rejection and Criticism on the Road to Success") teigia, jog beveik visi rašytojai susiduria su atmetimu ir aštria kritika. Jis tikina, kad tai - tik pirmoji pakopa kelyje į sėkmę, ir ragina nepasiduoti. Žurnalas "Forbes" taip pat drąsina naujus autorius išspausdinęs sąrašą pavyzdžių, kuriuos kai kurie leidėjai mielu noru užmirštų.

1. "Pagalba"

Ketrina Stoket (Kathryn Stockett) Atsisakyta leisti: 60 kartų. Išleista: 2009 m. Tiražas: 10 mln. egzempliorių. Vertimai: išversta į 40 kalbų. Ekranizacija: Teito Teiloro (Tate Taylor) režisuotas filmas "Pagalba" buvo nominuotas "Oskarui" kaip geriausias filmas. Ekranizacija taip pat apdovanota "Oskaru" ir "Auksiniu gaubliu" už geriausius antraplanius moterų vaidmenis.

Kai šią knygą, kurioje vaizduojama 7-ojo dešimtmečio Amerika, išspausdino maža leidyklėlė nedideliu tiražu, jau po trijų savaičių K. Stoket tapo pardavimų lydere. Skaitytojai jos darbą išrinko 2009 metų knyga. 2011 m. buvo parduoti penki milijonai kopijų. Romanas "Pagalba" 100 savaičių laikėsi "The New York Times" bestselerių sąrašo viršūnėje.

2. "Vėjo nublokšti"

Margaret Mičel (Margaret Mitchell) Atsisakyta leisti: 38 kartus. Išleista: 1936 m. Tiražas: 130 mln. egzempliorių (perleista 70 kartų). Vertimai: išversta į 37 kalbas. Ekranizacija: Viktoro Flemingo (Victor Fleming) režisuotas filmas "Vėjo nublokšti" (1939 m.) buvo apdovanotas 8 "Oskarais".

Garsiausias 20 amžiaus romanas parašytas nuo pabaigos. Būtent taip žurnalistė M. Mičel buvo pratusi rašyti savo straipsnius į leidinį "Atlanta Journal". Pirmąją darbo su romanu dieną ji parašė ir garsiuosius Skarlet žodžius: "Aš pagalvosiu apie tai rytoj..." Pilietinio karo laikmečio meilės istoriją Margaret iš viso kūrė 10 metų.

Didžiulį jos rankraštį - daugiau nei 1000 puslapių - atmetė 38 leidyklos. Galiausiai 1936 m. liepą atsirado vienas leidėjas, kuris pasakė "taip", ir jau gruodį buvo parduotas milijoninis knygos egzempliorius. Už leidimą filmą ekranizuoti M. Mičel gavo 50 tūkst. dol. - tai buvo neįtikima suma debiutantei. Sutartyje dėl naujo romano, skiltyje "honoraras", M. Mičel buvo leista pačiai įrašyti skaičių. Deja, kito romano ji taip ir nesukūrė.

3. "Narnijos kronikos"

Klaivas Steiplzas Luisas (Clive Staples Lewis) Atsisakyta leisti: 37 kartus. Išleista: 1950 m. Tiražas: iš viso per 100 mln. egzempliorių. Vertimai: išversta į 47 kalbas. Ekranizacija: "Narnijos kronikos: Liūtas, burtininkė ir drabužių spinta" (2005 m.), "Narnijos kronikos: Princas Kaspijanas" (2008 m.), "Narnijos kronikos: Aušros užkariautojo kelionė" (2010 m.)

Vieną mėgstamiausių šiandienos vaikų, ir ne tik jų, pasakų kadaise atmetė daugybė leidėjų, tačiau autorius nepasidavė. Po atsitiktinio susitikimo su agentu Džefriu Blesu (Geoffrey Bles) 1950 m. pagaliau buvo publikuota pirmoji jo knyga apie Narniją, ir nuo to laiko K. S. Luisas parašė dar šešias. Bendras tiražas 2000 m. perkopė 100 mln. egzempliorių. Pagal "Narniją" statė spektaklius ir radijo pjeses, o 2005 m. "Walden Media" ekranizavo "Liūtą, burtininkę ir drabužių spintą". Pirmasis filmas jau per 22 dienas uždirbo 200 mln. dol.

4. "Kerė"

Stivenas Kingas (Stephen King) Atsisakyta leisti: 30 kartų. Išleista: 1974 m. Tiražas: bendras visų išleistų knygų tiražas - daugiau nei 350 milijonų kopijų. Vertimai: romanas išverstas į 33 kalbas. Ekranizacija: režisieriaus Brajano de Palmos (Brian de Palma) filmas "Kerė" (1976 m .); rež. Keto Šei (Katt Shea) "Kerė-2: Įsiūtis" (1999 m.); "Kerė" (2002 m. televizijos filmas); rež. Kimberli Pies (Kimberly Peirce) "Kerė" (2013 m.).

"Mūsų nedomina mokslinė fantastika, juo labiau niūri utopija. Jų neperka." Taip buvo suformuluotas trisdešimtas neigiamas atsakymas S. Kingui. Praėjus keletui mėnesių vis dėlto radosi leidėjas, kuris ryžosi knygą pasiūlyti skaitytojams, ir jau pirmaisiais metais buvo parduota per milijoną "niūrios utopijos" egzempliorių. Pirmoji kūrinio ekranizacija 1976 m. surinko iš žiūrovų 33,8 mln. dol.

Už savo romano, kuriame vaizduojama telekinezės galių turinčios moksleivės, patiriančios patyčias, dramatiška istorija, S. Kingas pirmiausiai dėkoja savo žmonai Tabita. Tai ji 1971 m. apsakymo juodraštį ištraukė iš šiukšlių dėžės. Būtent ji atkakliai reikalavo, kad vyras pabaigtų šią istoriją ir paverstų ją romanu. Tabita trejus metus plūkėsi siuntinėdama rankraštį leidykloms ir slėpdama nuo vyro neigiamus atsakymus. Galiausiai leidykla "Doubleday" išspausdino romaną sumokėjusi autoriui 2,5 tūkst. dol. avansą. Čia vėl įsikišo Tabita, ir jos rūpesčiu autoriaus teisės buvo perparduotos už 400 tūkst. dol. leidyklai NAL. S. Kingas gavo pusę šios sumos. Tai leido jam mesti darbą ir parašyti naują romaną "Zalės valda". Beje, Tabitai iš pirmo honoraro vyras nupirko dovanų plaukų džiovintuvą.

5. "Keliautojo laiku žmona"

Odri Nifeneger (Audrey Niffenegger) Atsisakyta leisti: 25 kartus. Išleista: 2003 m. Tiražas: daugiau nei 4 mln. egzempliorių. Vertimai: romanas išverstas į 15 kalbų. Ekranizacija: Roberto Šventkės (Robert Schwentke) režisuotas to paties pavadinimo filmas (2008 m.).

Debiutinis JAV rašytojos darbas kartais priskiriamas mokslinei fantastikai, kartais - meilės romanams. Jame pasakojama romantinė istorija apie vyrą, priverstą keliauti laiku, ir gyventi žinant, kas bus ateityje. Jo žmonai tenka iškęsti netikėtus ir pavojingus vyro dingimus...

O. Nifeneger ilgai negalėjo pristatyti savo kūrinio skaitytojams, kol galiausiai jo spausdinimo ėmėsi leidykla "MacAdam/Cage". Odri šeimos draugas detektyvų rašytojas Skotas Turovas (Scott Turow) padarė jai galingą reklamą paminėdamas knygą populiariame televizijos pokalbių šou. Per mėnesį visas tiražas - 15 tūkst. kopijų - buvo išparduotas. Leidėjai suskubo paleisti dar 120 tūkst. egzempliorių, ir romanas tapo "Amazon.com." metų knyga.

Kritikų priekaištai dėl prastos kūrinio stilistikos bei perdėto melodramatiškumo nesutrukdė jo autorei imtis antro romano, o filmo kūrėjams iš žiūrovų susirinkti 100 mln. dol.

6. "Dubliniečiai"

Džeimsas Džoisas (James Joyce) Atsisakyta leisti: 22 kartus. Išleista: 1914 m. Tiražas: apie 10 mln. egzempliorių. Vertimai: romanas išverstas į 12 kalbų. Ekranizacija: rež. Džono Hjustono (John Huston) filmas "Mirusieji" (1987 m.).

Būsimas literatūros klasikas, vienas įtakingiausių 20 a. airių rašytojų ir poetų, savo pirmojo brandaus kūrinio - apsakymų rinkinio "Dubliniečiai" negalėjo išleisti 10 metų. Kai knyga buvo išspausdinta, skaitytojai įsigijo vos 379 jos egzempliorius; iš jų 120 nusipirko pats Džoisas.

Laimei, rašytojo tai nesužlugdė, ir iš "Dubliniečių" išaugęs "Ulisas" tapo kultiniu romanu bei modernizmo evangelija.

7. "Džonatanas Livingstonas Žuvėdra"

Ričardas Bachas (Richard Bach) Atsisakyta leisti: 18 kartų. Išleista: 1970 m. Tiražas: daugiau nei 45 mln. egzempliorių. Vertimai: knyga išversta į 22 kalbas. Ekranizacija: rež. Holo Bartleto (Hall Bartlett) sukurtas to paties pavadinimo filmas (1973 m.).

"Niekas neskaitys knygos apie žuvėdrą. Tai absurdas", - kartojo leidėjai, žiūrėdami į R. Bachą kaip į pamišėlį. Tik knygų redaktorės ir literatūros agentės Eleonoros Fridė (Eleanor Friede) iš garsiosios leidyklos "Macmillan" užsispyrimo dėka ji atsidūrė skaitytojų rankose. Per pirmuosius metus buvo parduota milijonas šios alegorinės apysakos kopijų, ir buvęs lakūnas tapo pasaulinio garso rašytoju.

8. "Saulėlydis"

Stefani Mejer (Stephenie Meyer) Atsisakyta leisti: 14 kartų. Išleista: 2005 m. Tiražas: daugiau nei 100 mln. egzempliorių. Vertimai: knyga išversta į 37 kalbas. Ekranizacija: rež. Ketrinos Hardvik (Catherine Hardwicke) filmas "Saulėlydis" (200 m.); rež. Kriso Vaico (Chris Weitz) tęsinys "Jaunatis"; rež. Deivido Sleido (David Slade) tęsinys "Užtemimas"; du istoriją tęsiantys filmai, režisuoti Bilo Kondono (Bill Condon), "Brėkštanti aušra" bei Džeimso Mangoldo sukurtas (James Mangold) paskutinioji dalis "Kaip diena ir naktis".

Buvusi sekretorė, trijų vaikų mama S. Mejer niekada nesvajojo tapti rašytoja. Jos žodžiais, "Saulėlydis" gimė 2003 m. iš ryškaus sapno apie mirtingą mergaitę ir ją įsimylėjusį vampyrą, trokštantį paragauti jos kraujo. Iš ryto Stefani ėmė ir aprašė savo sapną - ir šis aprašas vėliau tapo 13-ąją knygos dalimi. Pagauta įkvėpimo, per tris mėnesius moteris parašė romaną. Jį pasiūlyti leidėjams Stefani drąsino sesuo.

Teigiamai atsakė tik vienintelė Džodi Rimer (Jodi Reamer) iš Rašytojų namų. Jos rūpesčiu jau 2003 metų lapkritį dėl teisės išspausdinti "Saulėlydį" rungėsi 8 leidyklos. S. Mejers pasirašė 750 tūkst. dol. vertės sutartį su leidykla "Little, Brown and Company". Knyga pasirodė tik 2005 metais 75 tūkst. kopijų tiražu ir jau po mėnesio šovė į "The New York Times" bestselerių viršūnę. Čia ji išbuvo net 91 savaitę.

Knygos kino versija, kūrėjams kainavusi 37 mln. dol., pasirodė 2008 m. ir per 4 mėnesius susirinko 385 mln. dol.

S. Mejers "Saulėlydžio" siužetą išplėtojo į keturias tolesnes knygas. Nors jos kūryba nebuvo pripažinta kritikų, o Stivenas Kingas netgi viešai ją išvadino neturinčia jokio talento, paskutinis Stefani romanas pasirodė iškart 3,7 mln. tiražu ir daugiau nei 1,3 mln. kopijų buvo nupirkta jau pirmąją dieną.

2008 m. S. Mejer užėmė penktąją vietą "Forbes" sudarytame brangiausiai apmokamų Holivudo moterų dešimtuke. Šiame sąraše ji buvo vienintelė rašytoja.

9. "Haris Poteris ir išminties akmuo"

Džoana Rouling (Joanne Rowling) Atsisakyta leisti: 12 kartų. Išleista: 1997 m. Tiražas: per 450 mln. egzempliorių. Vertimai: išversta į 69 kalbas. Ekranizacija: rež. Krisas Kolambusas (Chris Columbus) pagal knygą sukūrė to paties pavadinimo filmą (2001 m.), po metų - tęsinį "Haris Poteris ir paslapčių kambarys"; rež. Alfonsas Kvaronas (Alfonso Cuaron) pastatė "Harį Poterį ir Azkabano kalinį" (2004 m.); rež. Maikas Nevelas (Mike Newell) ekranizavo knygą "Haris Poteris ir Ugnies taurė" (2005 m.); rež. Deividas Jeitsas (David Yates) sukūrė filmus "Haris Poteris ir Fenikso brolija" (2007 m.), "Haris Poteris ir Netikras Princas" (2009 m.) bei abi septintojo filmo "Haris Poteris ir Mirties relikvijos" dalis.

Ką čia ir bepridursi: akivaizdu, kad tie 12 leidėjų iki šiol graužiasi nagus. Pagal pardavimus poteriada nusileidžia tik Biblijai. Visas "Hario Poterio" prekinis ženklas šiandien vertinamas 15 mlrd. dol.

Apie Hario Poterio kelią pas vaikus ir Dž. Rouling triumfą prirašyta daug, tad priminsime tik tiek, jog leidykla "Bloomsbury" ją išspausdino todėl, kad pirmąją dalį perskaitė jos vadovės aštuonmetė dukrelė Alisa. Ji paprašė duoti tęsinį...

Pirmas knygos tiražas buvo 1000 kopijų, pirmas Dž. Rouling honoraras - 1,5 tūkst. dol. Paskutinė jos knyga išpirkta 7 tūkst. egzempliorių per minutę tiražu, iš viso per pirmąją dieną - 11 mln. kopijų (JK ir JAV). Nuo 2004 m. autorė yra turtingiausia Jungtinėje Karalystėje moteris.

10. "Musių valdovas"

Viljamas Goldingas (Williamą Golding) Atsisakyta leisti: 21 kartą. Išleista: 1954 m. Tiražas: per 15 mln. egzempliorių. Vertimai: išversta į 26 kalbas. Ekranizacija: rež. Piterio Bruko (Peter Brook) 1963 m. ir rež. Hario Huko (Harry Hook) 1990 m. sukurti to paties pavadinimo filmai.

Garsiojo alegorinio romano apie žmogaus žiaurumą niekas nenorėjo spausdinti. 21-ąjį kartą atsakant neigiamai, rankraštis buvo pavadintas "absurdiška, neįdomia fantastika, nevykusia ir nuobodžia". Išspausdino jį tik leidykla "Faber and Faber", tiesa, prieš tai pareikalavusi kai ką išbraukti.

Skaitytojai knygą įvertino ne iš karto: 1954 m. tebuvo parduota vos 3 tūkst. kopijų. Tačiau po dvejų metų ji tapo bestseleriu. 1983 m. V. Goldingas apdovanotas Nobelio literatūros premija.