Įamžins žinomų Mažosios Lietuvos veikėjų atminimą

2013-02-05 17:57

Klaipėdos miesto savivaldybėje įvykusiame Žymių žmonių, istorinių datų, įvykių įamžinimo ir gatvių pavadinimų suteikimo komisijos posėdyje diskutuota, ar reikia memorialinės lentos ant Šaulių gatvės 5 namo, kuriame gyveno XX a. pradžios Lietuvos poligrafijos patriarchas ir knygnešys Martynas Jankus.

Mažosios Lietuvos reikalų tarybos (MLRT) Klaipėdos krašto skyriaus nariai kartu su 1993 metais iš Jungtinių Amerikos Valstijų sugrįžusia spaustuvininko anūke Eva Jankus-Gerola uostamiesčio merui bei miesto Tarybos nariams įteikė siūlymą atminimo lenta paženklinti Šaulių gatvės 5-ąjį namą. Tuo metu, kai jame gyveno M. Jankus, gatvė vadinosi Sandstrasse, arba Didžioji Smilties.

Siūlomas lentelės tekstas yra toks: "Šioje vietoje 1909-1912 m. gyveno ir dirbo Mažosios Lietuvos patriarchas, Tilžės akto signataras, spaustuvininkas ir lietuvybės puoselėtojas, Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos iniciatorius MARTYNAS JANKUS."

E. Jankus-Gerola mano, kad atminimo lentelė galėtų būti sukurta Bitėnų garbės lentos pagrindu, kurios autorius - skulptorius Algirdas Bosas.

Neaiškumų kilo dėl to, kad ant minėto namo, kur, išsikėlus M. Jankui, dar veikė spaustuvė "Lituanika", pamatų 1930-1935 m. buvo pastatytas kitas namas. Tad naujajame name žinomas veikėjas negyveno, o kol gyveno senajame, dar nebuvo Tilžės akto signataras. Visuomenės atstovai, susirinkę į posėdį, vis dėl to vienbalsiai pritarė siūlymui įrengti atminimo lentą. Tai būtų padaryta M. Jankaus anūkės bei MLRT Klaipėdos krašto skyriaus surinktomis lėšomis.

Signataras, Seimo narys Algirdas Patackas Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorei Juditai Simonavičiūtei atsiuntė raštą, kuriame primena, jog Seimas 2013-uosius paskelbė Klaipėdos krašto metais, pabrėždamas 1923 m. sukilimo svarbą Lietuvos valstybingumui. Todėl jis su tais Seimo nariais, kurie prisidėjo prie šios pastangos, turi prašymą žuvusius už Klaipėdos krašto susigrąžinimą karius pagerbti atminimo lenta su jų pavardėmis. Tam tinkama vieta būtų buvęs Antantės štabo pastatas ar kita istorijos žinovų parinkta vieta.

Seimūnas taip pat siūlo pagerbti ir JAV lietuvius verslininkus Antaną Yvą (Ivaškevičių) ir Andrių Martus (Martusevičių), kurie aukojo savo pinigus šiam sukilimui parengti. A. Yvas šiam šventam reikalui davė apie du milijonus markių, o A. Martus paaukojo ne tik lėšas, bet ir gyvybę - sukilimo metu peršalo ir mirė. Tad esą būtų gražu klaipėdiečiams pagerbti šių žmonių atminimą pavadinant jų vardais gatvę ar kitu būdu.

Susirinkusieji į posėdį pritarė abiem siūlymams, netrukus juos svarstys miesto Taryba.