Į barokinės operos partitūrą įpynė gitaras

Spektaklį stato jauna ir ambicinga kūrėjų grupė: režisierė Karina Novikova, dailininkės Lauryna Liepaitė ir Agnė Kupšytė, choreografė Agnija Šeiko, dirigentas Vladimiras Konstantinovas.

Vaidmenis kuria būrys talentingų artistų: Giedrė Zeicaitė ir Svetlana Konstantinova (Didonė), Judita Butkytė ir Rita Petrauskaitė (Belinda), Tomas Pavilionis ir Mindaugas Rojus (Enėjas), Aurelija Dovydaitienė, Dalia Kužmarskytė, Valerija Balsytė, Loreta Ramelienė, Šarūnas Juškevičius, Virginijus Pupšys, Arūnas Ramelis ir kt. Svarbus vaidmuo tenka ir chorui bei baletui.

Apie meilę

XVII amžiuje sukurtoje operoje "Didonė ir Enėjas" pasakojama Kartaginos karalienės Didonės ir trojiečio Enėjo tragiška meilės istorija. Libretą pagal Vergilijaus poemą "Eneida" parašė garsus anglų poetas Naumas Teitas (Nahum Tate).

Didonė įsimyli Trojos didvyrį Enėją. Jie sudaro sąjungą. Istorija būtų laiminga, jei ne keršto deivės erinijos, kurios liepia Enėjui palikti Kartaginą. Enėjas nepaklūsta. Didonė nusprendžia pasiaukoti dėl mylimojo gyvenimo ir laimės.

Jauna menininkė Karina, šiemet baigianti studijas Klaipėdos univeritete, sakė, kodėl pasirinko H. Perselio operą: "Ilgai ieškojau kūrinio, kurį norėčiau statyti. Viename koncerte netikėtai išgirdau dainininkės Giedrės Zeicaitės atliekamą Didonės raudą. Stipriai paveikė."

K. Novikova nenori stebinti, šokiruoti, ji sako: "Mes siekiame tapti aktualiais sugrįždami prie tradicinių vertybių." Kompozitorius H. Perselis savo kūrinyje tarsi užkodavo tam tikrą skirtį tarp herojiškų personažų poelgių ir muzikos lengvumo žaismingumo.

"Didonę ir Enėją" diriguos teatro vyriausiasis chormeisteris, kompozitorius Vladimiras Konstantinovas. Jo teigimu, publika girdės nuostabų, nepaprastai paveikų savo muzika ir drama kūrinį. Perselis - britų pasididžiavimas, jo opera nuolat statoma pasaulio teatrų scenose. Viena ryškiausių operoje - Didonės rauda - yra tarp populiariausių pasaulyje "hitų", jis dainuojamas įvairių vokalinių manierų ir net žanrų dainininkių.

"Girdime autentiškus baroko epochos klavesinus, gitaras, teorbas, kitus styginius bei pučiamuosius instrumentus. Mūsų teatre keletas jų buvo panaudoti ankstesniuose baroko operų pastatymuose - Monteverdžio "Orfėjuje" ir "Popėjos karūnavime". Šį kartą orkestras į Perselio partitūrą įpynė šiuolaikines akustinę bei bosinę gitaras (gros Eugenijus Jonavičius ir Gintautas Litinskas), sintezatorių bei mušamuosius. Nesiekėme muziką "sukomercinti", tokį instrumentų pasirinkimą nulėmė noras išryškinti dramaturginius muzikos vingius, priartinti prie šių dienų klausytojo", - sakė V. Konstantinovas.