Gintaro inkliuzai - raktas į tolimą praeitį

"Vakarų ekspresas" tęsia publikacijų ciklą, skirtą Klaipėdos krašto muziejams ir jų saugomiems perliukams. Palangos gintaro muziejus džiaugiasi ne tik įsibėgėjančiais renovacijos darbais, bet ir juos vainikuosiančia galimybe įsirengti naujas ekspozicines vitrinas, kuriose tilps dvigubai daugiau nei iki šiol subtilių, bet iškalbingų eksponatų - gintaro inkliuzų.

Gintaras, kiekvienam pažįstamas Baltijos aukso vardu, yra ne tik medžiaga papuošalams, bet ir vienas pirmųjų "konservantų", iki mūsų dienų dokumentiniu tikslumu išsaugojęs smulkutes praeities daleles - inkliuzus.

Kai Skandinavijoje plytėjo subtropikai...

Gintaro muziejaus vyriausiosios muziejininkės Reginos Makauskienės susidomėjimas šiais eksponatais atrodo užkrečiamas. Apie kiekvieną iš jų, lankytojams puikiai matomą specialių didinamųjų stiklų dėka, ji gali papasakoti visą istoriją.

Gintaro inkliuzai pradėjo formuotis toli praeityje - prieš 50 milijonų metų, kad ir kiek sudėtinga dabar būtų suvokti laikmetį. "Tuomet senajame Skandinavijos žemyne plytėjo subtropiniai miškai, o vidutinė oro temperatūra siekdavo 22 laipsnius. Šiomis sąlygomis spygliuočiai gausiai skyrė sakus, o šie pasiglemždavo viską, ką sutikdavo kelyje, - populiariai inkliuzų istoriją pasakoja muziejininkė.

- Stipraus kvapo sakai viliote viliojo vabzdžius, todėl veikė kaip natūrali gaudyklė. Tikriausiai būtent todėl aptinkama daugiau vabzdžių, o ne augalinių liekanų inkliuzų."

Inkliuzai - apgaulingai smulkūs. "Kartais gintaro gabalėlis, kuriame yra inkliuzas, yra visai mažulytis, vos centimetro dydžio. Tačiau jo vertę lemia viduje esantis turinys", - akcentuoja R. Makauskienė.

Dažniausiai inkliuzuose aptinkami dvisparniai vabzdžiai, daugiausia uodai, musės. Kur kas retesni Baltijos gintaro "gyventojai" - moliuskai, laumžirgiai, bitės arba driežai. Beje, kitose pasaulio šalyse, tarkime, Dominikoje, gintare, kuris atrodo labai panašiai į mūsiškį, aptinkama ir stambesnių inkliuzų - pavyzdžiui, varlių.

ŽIEDELIAI. Gintare "įkalintos" augalų dalys - kur kas dažnesnis radinys nei vabzdžių inkliuzai.

Vertingas driežiukas

Su ypatingu pasididžiavimu pokalbininkė pristato vieną didžiausių muziejinių retenybių, saugomų Palangoje - gintaro gabalėlyje "įkalintą" driežiuką. Tokių artefaktų, muziejininkės teigimu, pasaulyje esama vos 6-7, manoma, kad daugiau jų galėtų būti ir privačiose kolekcijose.

"Jo realus dydis yra 6,5 cm, storis - 1,5 cm, - susivokti dydžiuose padeda muziejininkė. - Matyti, kad pažeistas stuburas - vadinasi, prieš patekdamas į sakus driežas buvo nebegyvas. Mokslininkų žiniomis, driežai - vieninteliai stuburiniai, patekę į Baltijos gintarą. Stambesni gyvūnai galėjo išsivaduoti iš klampių spąstų."

Šis eksponatas - palyginti naujas. Sovietmečiu apie driežų inkliuzus nebuvo girdėti. O po Nepriklausomybės atkūrimo iš privačių kolekcijų pradėjo plaukti pavyzdžiai. Gintaro muziejuje saugomas driežiukas 2005-aisiais įsigytas iš privataus asmens.

Tokio tipo eksponatų kaina siekia iki kelių dešimčių tūkstančių litų. Prieš įsigyjant unikalų inkliuzą, jo ekspertizę atliko vienas iškiliausių Lietuvoje vabzdžių tyrinėtojų, Vilniaus universiteto Zoologijos katedros profesorius Sigitas Podėnas.

SENĄSIAS muziejaus vitrinas po kurio laiko turėtų pakeisti modernesnės konstrukcijos, leisiančios apžiūrėti eksponatus iš visų pusių.

Beje, mįslingame, vartus į tolimiausius praeities užkaborius atveriančių inkliuzų pasaulyje pasitaiko ir falsifikatų, tačiau Gintaro muziejaus muziejininkams pasiūlymų priimti tokią "simuliaciją" sulaukti neteko.

"Atskirti netikrą inkliuzą gana lengva. Pirmiausia todėl, kad net pasitelkus šiuolaikiškas metodikas vargu ar įmanoma atkurti natūralias 50 mln. metų senumo gamtines sąlygas. Falsifikuotame inkliuze jau po mėnesio kito prasidėtų gedimo procesai", - sakė pokalbininkė.

Iš 30 tūkst. Gintaro muziejaus eksponatų net 15 tūkst. yra inkliuzai. Muziejaus rinkinys specialistų įvardijamas kaip itin vertinga kolekcija, patenkanti į pačių turtingiausių pasaulyje gintaro kolekcijų trejetuką.

Gausias gintaro eksponatų kolekcijas turi keli kaimyninės Vokietijos muziejai, tačiau jie labiau orientuojasi į taikomąjį aspektą - pavyzdžiui, XV-XVII a. gintarinius meno dirbinius.

VERTINGA. Vieni įdomiausių inkliuzų viduje saugo ne po vieną vabzdį, o ištisus jų spiečius.

Nauja paroda

Praėjusią savaitę Gintaro muziejuje buvo atidaryta paroda "Įkalinti gintare", prieš tai septynis mėnesius viešėjusi antrojoje 2009-ųjų Europos kultūros sostinėje - Austrijos mieste Lince. Parodą sudaro 14 vitrinų, kuriose pristatoma 214 inkliuzų. Palangoje lankytojams inkliuzai pateikiami 9 vitrinose. Tai - naujausi muziejaus eksponatai, įsigyti nuo 2005-ųjų.

Cikados, žiogai, blakės, drugiai, ištisi vabzdžių spiečiai ir net ąžuolo žiedai - paroda stebina įvairove ir gausa. Anot specialistės, inkliuzai ne tik padeda atkurti evoliucijos eigą, bet ir puikiai atspindi įvairių rūšių tarpusavio santykius, mat sakai juos užtvindydavo pačiais netikėčiausiais gyvenimo momentais: poruojantis, medžiojant grobį ir t. t.

Gintaro muziejuje paroda bus eksponuojama iki rugsėjo 5 d. "Vėliau ji keliaus kitur, galbūt šiais eksponatais praturtinsime nuolatinę savo ekspoziciją", - sakė R. Makauskienė.

Šiuo metu Gintaro muziejuje įsibėgėja pirmasis renovacijos etapas - šalinama pastato avarinė būklė. Atnaujinus viską nuo sienų dangos iki langų, bus galima planuoti ir interjero pokyčius. Antrojo etapo metu muziejuje turėtų atsirasti ir šiuolaikiškos vitrinos inkliuzams eksponuoti. Jos pakeistų dabartines, gamintas 1986-aisiais.

Pokalbininkės teigimu, modernios konstrukcijos vitrinos su daug stiklo leis smalsuoliams apžiūrėti inkliuzus iš visų pusių. Be to, kas itin aktualu gausius vertybių aruodus turinčiam muziejui, šiuolaikiškos vitrinos leis lankytojams pristatyti dukart daugiau eksponatų nei dabar. Šiuo metu ekspozicijoje - apie 4,5 tūkst. įvairių raritetų.