Gimtadienis su mistikos elementais

Vakar Vilniuje, Aguonų g., kurioje dešimt metų gyveno Nacionalinės premijos laureatė rašytoja, poetė, dailininkė, keliautoja, visuomenės veikėja Jurga Ivanauskaitė, buvo atvertas jos vardo skverelis, kuriame po metų įsikurs ir Ksenijos Jaroševaitės sukurta skulptūra "Katinas", kelianti asociacijų su kai kuriais rašytojos kūriniais.

Katinas

Ir pati J. Ivanauskaitė augino katiną, kurį po jos išėjimo perėmė mama Ingrida Korsakaitė. O jos bičiuliai, artimieji, sukdami galvas, kaip įamžinti atminimą, apsistojo ties katinu, kurį iš pradžių norėjo įkurdinti gyvenamojo namo laiptinėje, jaukiai tupintį ant laiptų turėklų. Bet vėliau nusprendė, kad skulptūrai tinkamesnė vieta būtų skverelis. J. Ivanauskaitės kūrybos gerbėjai, norintys paremti šią idėją, gali prisidėti finansiškai, pinigus pervesdami į VšĮ J. Ivanauskaitės kūrybos paveldo centro sąskaitą Nr. LT907044060006224326 SEB Vilniaus banke (kodas 70440). Katino skulptūra įkainota 115 tūkst. Lt. Kol kas tėra sukurtas tik būsimos skulptūros maketas.

Angelai

"Angele Sarge, apkabink mane ir pakelk virš kasdienybės, nuskraidink mane aukštai, aukštai, viršum debesų, virš visų žvaigždžių ir planetų, anapus šitos Visatos, nuskraidink mane į Rojų, į Rojaus sodus, kur žydi Rojaus gėlės ir čiulba Rojaus paukščiai! Angele Sarge, nesitrauk nuo manęs, kad ir kas atsitiktų, visada globok mane, guosk, lepink kaip mažą kaprizingą vaiką, nes kas, jei ne Tu, dar mane palepins, bet nevesk manęs į dideles pagundas, saugok nuo pikto, saugok nuo liūdesio ir nuo proto susimaišymo. Amen."

Tai viena iš Jurgos maldų, surašytų ant Angelo rūbo, pakabinto Vilniaus Rotušėje, į kurią jos gimtadienio dieną rinkosi kūrybos gerbėjai susitikti su knyga "Jurga. Atsiminimai, pokalbiai, laiškai". Beje, ši knyga ir baigiasi Ivanauskaitės maldomis, surašytomis ant Angelo rūbo. Jis sukurtas 2005-aisiais, kai rašytoja apie savo ligą dar nieko nežinojo...

ANGELO RŪBAS buvo sukurtas 2005 metais, kai rašytoja apie savo ligą dar nieko nežinojo

O po tuo Angelo rūbu buvo ypatingasis stalas, ant kurio ateinantieji į knygos pristatymą, dėliojo savo angelus - šiaudinius, popierinius, megztus, kičinius iš prekybos centrų, keraminius ir porcelianinius. Išeidami rinkosi jau nebe savo atsineštus, o kitų padėtus. Pagal savo skonį.

Gaisras

Jurga turbūt net neįtarė, kiek ji turi pažįstamų ir nepažįstamų gerbėjų, kuriems jos kūryba darė įtaką. Didžioji Rotušės salė buvo tiek sausakimša, kad eilės įeiti į ją nusidriekė ir ant Rotušės vidinių, ir išorinių laiptų. Tą vakarą tie nežinomieji jai gerbėjai, užlipę ant pakylos, vėrė emocijų lobių skrynias. Jas varstė ir Jurgos buvimo ir palikimo liudijimus traukė Lietuvos visuomenei ir jai pačiai gerai pažįstami žmonės ir autoritetai, tarp kurių buvo ir vienuolis pranciškonas Julius Sasnauskas, ir teatro metras režisierius Gytis Padegimas.

"Turbūt Jurgos vėlė ne viską girdėjo ir matė, todėl buvom priversti atverti langus," - sakė vakaro vedėja ir viena iš daugelio Jurgos draugių Edita Mildažytė po to, kai, demonstruojant Agnės Marcinkevičiūtės kuriamo dokumentinio filmo "Šokis dykumoje" apie Ivanauskaitės kūrybą fragmentus, kilo gaisras.

Tiesa, liepsnų nebuvo, tačiau salė prisipildė tirštų dūmų, įvykus trumpajam jungimuisi viename kištukiniame lizde. Kilo panika. Duryse strigo žmonių kamuoliai. Buvo proga suprasti, kaip įvairiausiose patalpose sudega žmonės, kurie, neapimti panikos, gal ir išsigelbėtų...

Beveik 700 puslapių knygos "Jurga" viršelis

E. Mildažytė filmo demonstratorių paklausė, ar kilo realus pavojus, ar tik be reikalo auditorija įsibaimino dūmų? Nors atsakymų niekas neišgirdo, tačiau didesnioji dalis auditorijos liko ir labai pasidžiaugė, kad po kokių gerų dviejų valandų stovėjimo, klestelėjo ant kėdžių. Tačiau ir tuomet stovinčių vos praretėjo...

Būgnai ir angelų dalybos

Knygos pristatymo vakare nestigo ir muzikos. Tos, kurią mėgo J. Ivanauskaitė. Smuikininkas Martynas Švėgžda von Bekeris buvo kviestas jai pagroti, kai Jurga jau buvo pasiruošusi išeiti. Tačiau taip ir nesugrojo, nes Ji jau nebeturėjo jėgų išklausyti. Užtat parengtą repertuarą sugriežė per Jos gimtadienį dabar.

Būgnininkas Bernardas Janauskas nebuvo spėjęs Jurgos pakviesti į koncertą. Tad įkvėptai trankė indiškus būgnelius, pasitikdamas rašytojos gerbėjus. Ir visi žinojo, kodėl jis čia, - Jurga būgnų tratėjimo klausydavosi Indijoje ir Tibete, kur pradėjo studijuoti budizmą. Žavėjosi ir vienuolės Hildegardos Bingenietės kūryba. Ji rašė tik mokslinius traktatus ir kūrė giesmes. Jas atliko kamerinis orkestras NIKO. XII a. vienuolės sukurtas giesmes aranžavo Gediminas Gelgotas.

Vakarui pasibaigus, kai E. Mildažytė vis tebesinešiojo raudoną plastmasinį kibirą su vandeniu gaisrui gesinti (nors tokios grėsmės, regis, ir nebebuvo), besiskirstantys žmonės dalijosi angelus nuo ypatingojo stalo ir "gulėjo" eilėje gauti autografo iš "Jurga. Atsiminimai, pokalbiai, laiškai" knygos sudarytojos Dovilės Zelčiūtės. Knygą išleido leidykla "Tyto alba".

Gražina JUODYTĖ