Germanus istorijos puslapiuose pakeis baltai?

Germanus istorijos puslapiuose pakeis baltai?

Klaipėdoje viešėjusi baltų proistorės tyrinėtoja, Venesuelos lietuvė Jūratė Statkutė de Rosales surengė viešą paskaitą, kurios metu pristatė naująją savo monografiją "Europos šaknys ir mes, lietuviai" ir stebino įžvalgomis, kurios iš esmės keičia nusistovėjusį požiūrį į senovės istoriją.

Mokslininkė mano, kad būtent baltų titulas pastatė barjerą tarp mūsų tautos ir likusios Europos raidos.

"Suteiktas baltų vardas tarsi atskyrė mus nuo mums priklausančios istorijos, nuo tų laikų, kai jis dar neegzistavo. Ir toji didžioji baltų tauta, kuri II šimtmetyje po Kristaus dar graikų geografų buvo aprašyta ir minima kaip "skaitlingiausia tauta", buvo praktiškai išbraukta iš istorijos", - kalbėjo J. de Rosales.

Pasak jos, nemažai medžiagos apie tolimą baltų praeitį galima rasti Jordano kronikoje (551 m.) pavadinimu "Getika", kurią, pasak mokslininkės, išsaugojo į Ispaniją emigravusių baltų ūkininkų palikuonys. Kronikoje kalbama apie jau prieš 1500 metų pr. Kr. egzistavusią valstybę Šiaurės Vokietijos teritorijoje. Šią kroniką XIX a. pabaigoje paskelbė Nobelio premijos laureatas Teodoras Momzenas. 1912 m. buvo išleistas jos vertimas į vokiečių kalbą. Mokslininkės pastebėjimu, visi vėliau pasirodę šių raštų vertimai buvo padaryti ne iš originalo kalbos, bet iš vokiečių, ir todėl galėjo įsivelti klaida.

Kodėl kronikoje minimi gudai C. M. T. Momzeno raštuose buvo palaikyti germanais, o ne baltais? J. Statkutės de Rosales manymu, kaltas mokslininkų neapdairumas: "Niekam iš mokslininkų net negalėjo šauti į galvą, kad tolimiausioje Europos praeityje viena iš didžiausių valstybių galėjo būti baltų. 1845 metais savo knygoje vokiečių kalbininkas F. Neselmanas pavartojo baltų terminą, kad apibūdintų senuosius prūsus - lietuvius ir latvius, t. y. labai mažą arealą, bet senuose šaltiniuose baltų vardas niekuomet nebuvo minimas."

Pasak mokslininkės, tauta kūrėsi 500 m. prieš Kristų dabartinės Rumunijos ir Bulgarijos teritorijose įkurtoje Dakijos valstybėje. Anot jos, rumunų ir bulgarų kalbininkai jau baigia atstatyti senąją Dakijos kalbą, kuri apibrėžiama kaip genetiškai baltiška - dar vienas istorikės hipotezės patvirtinimas.

82-ejų mokslininkė viliasi, kad jos tiriamuosius darbus perims jaunoji karta: "Visa tai, ką aš radau, aš vežu į Lietuvą. Imkite, naudokite, eikite toliau, studijuokite, siųskite jaunimą", - ragino ji.

Šiuo metu skaitomiausi

Skaitomiausi portalai

Šiuo metu skaitomiausi

Šiuo metu skaitomiausi

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder