Juodkrantėje
Apsikabinusių gėjų fotografijos Juodkrantėje sukėlė meno cenzūros ir seksualinės diskriminacijos skandalą.
Prieš savaitę Vilniaus dailės akademijos Fotografijos ir media meno katedros studentai Juodkrantės parodų namuose nusikabino savo parodą nespėję jos pristatyti visuomenei, nes menotyrininkei Kristinai Danilevičienei pasirodė nepriimtinas vieno iš autorių Ugniaus Gelgudos fotografijų turinys.
Pasirodė nepriimtina
Trejus metus gyvuojančių Juodkrantės parodų namų parodų kuratorė, menotyrininkė Kristina Danilevičienė sakė patyrusi akibrokštą, kai išvydo studentų fotografijos darbus.
"Aš išvydau su Lietuvos respublikos įstatymais parsilenkiančią parodą, nes mūsų šalyje nėra įteisintos homoseksualios santuokos. O vieno iš parodos autorių Ugniaus Gelgudos fotografijose vaizduojamos gėjų ir lesbiečių poros pateikiamos kaip norma. Mes galime diskutuoti apie netradicinę šeimą, pavyzdžiui apie našlį, auginantį penkis vaikus, bet tai, apie ką kalba U. Gelguda man pasirodė nepriimtina. Šios fotografijos būtų sukėlę skandalą ramiame, konservatyviame žvejų kaimelyje, neigiamai paveikę vaikų supratimą apie šeimą. Paprašiau, kad šokiruojančios fotografijos, nei jų komentarai nebūtų eksponuojami. Tai buvo mano emocinė reakcija", - išsakė savo poziciją atsakomybę už parodą prisiėmusi menotyrininkė K. Danilevičienė.
Darbo brokas
Juodkrantės parodų namų direktorė Asta Grušelionienė konfliktą pavadino parodos organizatorių darbo broku. "Turėjo būti suderinta parodos tema. Manau, kad tokia ekspozicija, kokią atvežė Vilniaus dailės akademijos studentai tikrai galėjo būti pristatyta Juodkrantės bendruomenei, tačiau jos reikalingumą ir pateikimo formą reikėjo išdiskutuoti. Tai nebuvo padaryta. Vietoje dialogo įvyko konfliktas ir menotyrininkė pati priėmė sprendimą su niekuo nepasitarusi. Šis įvykis šiuo metu yra tiriamas", - sakė A. Grušelionienė.
"Kadangi studentų parodos būna bendros man nekilo mintis pasiteirauti, koks bus ekspozicijos pavadinimas ir kūrinių turinys. Aš pasitikėjau Vilniaus dailės akademija. Parodos rengėjai buvo informuoti, kad parodų namai yra šalia L. Rėzos 10-metės mokyklos ir pagrindiniai mūsų parodų lankytojai yra vaikai bei mokytojai. Parodos atidarymas buvo numatytas vasario 17 d. 13 val.", - teisinosi K. Danilevičienė.
Cenzūra ir diskriminacija
Vilniaus dailės akademijos Fotografijos ir media meno katedros menotyrininkė Jurgita Remeikytė savo kolegės Juodkrantėje elgesį pavadino cenzūra menui ir seksualinių mažumų diskriminacija.
"Šiuolaikinis menas dažnai kaltinamas nesuprantamumu. U. Gelgudos fotografijos suprantamos, jos kalba apie gyvenimą kartu, apie tradicines ir netradicines šeimas. Manau, kad autoriaus teisė - rinktis apie ką kalbėti savo kūryba ir niekas negali jo varžyti tai daryti. O parodų namai, mano galva, - atvira erdvė. Čia negali būti jokios cenzūros. O kaip pavadinti tokius veiksmus, kai uždraudžiama prie fotografijų kabinti jų pavadinimus ir komentarus, paprašoma išimti iš ekspozicijos dvi fotografijas, kuriose pavaizduoti apsikabinę vaikinai, galiausiai uždraudžiama per atidarymą pasisakyti fotografijų autoriui?", - klausė J. Remeikytė.
Fotografijų autorius Ugnius Gelguda incidentą Juodkrantėje vertina kaip seksualinių mažumų diskriminaciją. "Man buvo pasakyta, jog šios fotografijos propaguoja homoseksualumą. Beje, apsikabinusių lesbiečių fotografija menotyrininkei neužkliuvo, buvo reikalaujama išimti iš ekspozicijos fotografijas, kuriose - apsikalbinę vaikinai", - sakė fotomenininkas.
Ugniaus Gelgudos 11 fotografijų ciklas "Įvairėjančios šeimos. Gyvenimas kartu" sukurtas 2004 m. Tai buvo jauno menininko diplominis darbas. Fotografijos buvo kuriamos Lietuvoje ir Latvijoje, fotografuojant tradicines ir netradicines šeimas (gyvenančias kartu nesusituokus ir vaikus auginančias poras, Latvijos gėjų bei lesbiečių šeimas).
"Man ši tema pasirodė aktuali. Per fotografijas pabandžiau padiskutuoti apie šiuolaikinę šeimą, paanalizuoti situaciją Lietuvoje ir Latvijoje. Šios fotografijos jau buvo eksponuotos parodose Vilniuje ir Klaipėdoje ir buvo normaliai priimtos", - pasakojo U. Gelguda.
Fotografijų ciklą "Įvairėjančios šeimos. Gyvenimas kartu" parėmė Lietuvos gėjų lyga, vykdanti Europos Sąjungos finansuojamą projektą "Šeimos politikos ir teisės iššūkiai besiplečiančioje Europoje".
Pateikė skundą
Lietuvos gėjų lygos pirmininkas Vladimiras Simonko "Vakarų ekspresui" atsisakė komentuoti konfliktą dėl gėjų fotografijų ekspozicijos uždraudimo.
Respublikinėje spaudoje jis pareiškė, jog kreipsis į lygių galimybių kontrolierę, nes Juodkrantėje buvo pažeistas Lygių galimybių įstatymas. Pagal jį Savivaldybės privalo užtikrinti seksualinių mažumų lygias teises bei galimybes.
Lygių galimybių kontrolierė Aušrinė Burneikienė patvirtino, jog šią savaitę Lietuvos gėjų lyga pateikė skundą dėl parodos Juodkrantėje. Šiuo metu pradėtas įvykio tyrimas.
"Menas, sportas, medicina - mūsų tarnybai retos sritys. Mes dirbame septynerius metus, aš prisimenu tik kokias penkias su menu susijusias bylas. Pavyzdžiui, prieš šešerius metus į mus kreipėsi viena moteris fotomenininkė su skundu, kad premijos už geriausias fotografijas Lietuvoje nuolat teikiamos vyrams", - pasakojo lygių galimybių kontrolierė A. Burneikienė.
Marijos žemė
Lietuvos fotomeno sąjungos pirmininkas Antanas Sutkus nemano, jog parodos uždraudimas yra cenzūra. "Juodkrantė parodų namai yra sujungti su mokykla. Sutinku, kad su meno pagalba gali būti atliekamas lytinis švietimas, ugdoma tolerancija, tačiau tai turi būti apgalvota. Tokios parodos turi būti derinamos su paskaitomis. Negalima šiaip sau iškabinti tokio pobūdžio fotografijas, nes vaikai nepajėgūs savarankiškai mąstyti apie tokius dalykus. Ir ne tik vaikai, Neringos bendruomenė yra labai uždara ir konservatyvi. Tikiu, kad paroda būtų sukėlusi jai šoką, todėl tokiems projektams reikia atsakingiau pasiruošti. Lietuva - katalikiškas kraštas, ne itin tolerantiškas seksualinėms mažumoms. O menas gali sukelti dar didesnę atvirkštinę reakciją. Kas galėjo patikėti, kad nekaltos Mahometo karikatūros sukels tokį skandalą?", - svarstė fotografas A. Sutkus.
Jurga PETRONYTĖ
Rašyti komentarą