Gargždų festivaliai tikisi mecenatų dėmesio

Neseniai pasibaigusio Gargždų dainuojamosios poezijos festivalio „Skambant gitarai“ meno vadovė Šarūnė Petruškevičienė vertindama renginius mėgsta analizuoti pasitelkdama skaičius: buvo 7 festivalio koncertai. Juose apsilankė per 1200 klausytojų. Koncertavo 17 atlikėjų, „Naktinėjimuose“ pasirodė 7 atlikėjai iš Klaipėdos rajono. Muzikos ir poezijos skaitiniuose puikiai pasirodė Gargždų kultūros centro teatro studijos „Kėdės“ jaunieji aktoriai.

Platesnė geografinė imtis

– Šarūne, nors festivalis tradicinis, tačiau be naujovių neįmanomas jo gyvybingumas.

– Šių metų festivalis turėjo kelias naujoves. Pirmą kartą festivalio renginiai vyko ne vien Gargžduose, bet ir kitose rajono vietose: Agluonėnuose, Vėžaičiuose, Doviluose. Prie šių koncertų organizavimo nuoširdžiai prisidėjo Vėžaičių kultūros centro, Dovilų etninės kultūros centro ir Agluonėnų etnografinės sodybos darbuotojai – norisi dar kartelį jiems padėkoti. Platesnė geografinė imtis, mano nuomone, buvo teisingas sprendimas, nes taip auginamos dainuojamosios poezijos mylėtojų gretos ne tik Gargžduose, bet ir Klaipėdos rajone. Galima tik pasidžiaugti, kad visuose miesteliuose netrūko žiūrovų. Tai įrodo, kad yra poreikis profesionaliam menui.

Antrą kartą, jau galima sakyti, tradiciškai susidūrė du festivaliai – bendradarbiavimo su Vilniaus mokytojų namais rezultatas: festivalio uždarymo koncerte koncertavo tikras tarptautinis bastionas... Ar prieš kokius 8 metus apie tai galėjome galvoti?

„Naktinėjimai“ įveikė oficialumą

– Vienas iš jaukiausių festivalio renginių „Naktinėjimai“ šiemet persikėlė į kitą erdvę. Ar lūkesčiai pasiteisino?

– „Naktinėjimų“ pagrindinis tikslas – suteikti galimybę žmonėms, kuriantiems savo dainas, grojantiems gitara, pasirodyti, pristatyti savo kūrybą. Dainuojamoji poezija kaip žanras stipriai skiriasi nuo kitų muzikos žanrų savo laisvumu, vidine išraiškos laisve, savotišku taisyklių nebuvimu. Organizuojant koncertus ypač svarbu koncerto erdvė, jaukumas. Netinkama erdvė iki šių metų buvo pagrindinė kliūtis „Naktinėjimams“, kurie vyko pernelyg oficialiai, trūko galimybės laisvai jaustis tiek žiūrovams, tiek ir dalyviams. Šiais metais pabandžiau perkelti „Naktinėjimus“ į kitą erdvę – viešbutį-kavinę „Lijo“, kur viskas praėjo labai sklandžiai ir buvo tikri muzikiniai naktinėjimai – su laisvu improvizavimu, šiltu bendravimu.

Emigrantas muzikavo, jaunieji vaidino

– Vienas festivalio renginys buvo tarsi mažas muzikinis spektaklis, kuriame dalyvavo net gargždiškis pianistas, emigravęs dar vaikystėje...

– Tikrai verta atskirai paminėti vieną iš festivalio renginių „Muzikos ir poezijos skaitiniai“. Renginyje pasirodė vaikystėje emigravęs iš Gargždų, šiuo metu gyvenantis ir studijuojantis Didžiojoje Britanijoje perspektyvus pianistas Vidas Vaitkevičius ir Gargždų kultūros centro teatro studijos „Kėdės“ jaunieji aktoriai. Renginio režisierė Kristina Kazlauskaitė-Kažukauskienė meistriškai apjungė muziką ir poeziją – viskas praėjo kaip mažas muzikinis spektaklis. Jaunieji atlikėjai per poeziją, muziką emocionaliai, įtaigiai ir jautriai perteikė jauno žmogaus jausmų pasaulį, kupiną svajonių, emocijų ir mažų nusivylimų. Muzikos ir poezijos skaitinių meninės koncepcijos vizualinę pusę kūrybiškai ir meniškai išpildė Gargždų kultūros centro dailininkės Sigitos Bilotės sukurta scenografija. Labai tikiuosi, kad šią programą dar ne kartą parodysime Klaipėdos rajono gyventojams.

Aukų dėžutėje – šv. medalionas

– Festivalių žiūrovus pratinate ne tik prie profesionaliojo meno, bet diegiate ir artimo meilės, dalijimosi tuo, kuo gali, įgūdžius?

– Gražia ir prasminga tradicija tapo Gargždų kultūros centro ir Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus bendradarbiavimas, festivalių metu organizuojant gerumo akcijas. Šįsyk rinkome lėšas Indrės, sergančios onkologine liga, gydymui. Žiūrovai paaukojo 1782,34 Lt (tai sudaro dabartinių Indrės pajamų 4 mėnesių sumą), „Medica klinika“ padovanojo maisto papildų ir vitaminų rinkinį. Noriu Indrės vardu visiems labai padėkoti – Dievo palaimos Jums ir Jūsų šeimoms. Visos dovanos ir lėšos Indrei bus perduotos po to, kai ji sugrįš namo iš ligoninės, kur jai atliekamas kaulų čiulpų persodinimas. Gerumo akcijos metu mane labai sujaudino Doviluose po koncerto aukų dėžutėje rastas Šv. Marijos medalionas... Aukojami pinigai viena, bet ši dovana Indrei turi visai kitą – tikėjimo ir vilties palinkėjimo prasmę.

Vien rėmimo nebepakanka

– Festivalis gali būti kokybiškas tik turėdamas nuolatinių rėmėjų būrį, bet ar to pakanka?

– Kalbėdama apie tradicijas negaliu nepadėkoti festivalio rėmėjams. Tai taip pat savotiškas mūsų rajono reprezentavimas. Nuoširdžiai dėkoju kasmetiniams festivalio draugams ir rėmėjams viešbučio-kavinės „Lijo“ savininkams Dainai ir Dainiui Šatkams, UAB „Tik jums“ gėlės iš viso pasaulio savininkams Žilvijai ir Valdui Ilginiams. Tai yra socialiai atsakingo verslo pavyzdžiai, su kuriais visada gera ir malonu dirbti. Nepaliaujamas festivalių viešinimas laikraštyje „Banga“, palaikymas ir nuoširdus supratimas – vienas iš kertinių festivalių sėkmės akmenų. Ačiū redaktorei ir visam „Bangos“ kolektyvui.

Kai festivalis tampa tradicinis, iš jo žmonės tikisi daug daugiau, tad festivalio meno vadovui kasmet keliami vis didesni reikalavimai. Esu girdėjusi muzikologo V. Gerulaičio mintį, ko reikia, kad festivalis būtų sėkmingas: pirma, žmogaus, kuris turi idėją ir viską „verda iš apačios“, antra, tos vietos valdžios palaikymo, trečia, mecenato, kuris tiki idėja ir skiria lėšų jam įgyvendinti tuo pačiu garsindamas save. Abu Gargždų festivaliai, kurie vyksta rudenį ir pavasarį, turi viską, išskyrus mecenatą. Savivaldybės, kasmet skiriančios dalį lėšų festivaliui įgyvendinti, Kultūros rėmimo fondo skiriamų lėšų tikrai nepakanka.

Tad festivalius organizuoju pasitelkdama ir išradingumą, ir tikėdama sėkme. Tad naudojuosi proga ir skelbiu kreipimąsi į verslo įmones. Gargždų muzikos festivalis, vykstantis pavasarį, ir šis, dainuojamosios poezijos festivalis, jau turi savo vardą, tradicijas, pripažinimą ir yra didžiausi šio žanro renginiai Klaipėdos rajone. Kviečiu apgalvoti galimybę tapti vieno iš jų mecenatu. Plėtokime mūsų rajono kultūrinę aplinką ir garsinkime Klaipėdos rajoną kartu. Laukiu pasiūlymų.

Kalbėjosi Vilija BUTKUVIENĖ