Sveikinimo žodį tarusi prezidentė Dalia Grybauskaitė akcentavo, kad mokslas valstybei yra daugiau nei svarbus, o tai gerai suprato nepriklausomos Lietuvos valstybės kūrėjas Jonas Basanavičius, norėjęs su Lietuvos mokslų draugija steigti akademiją, bet to padaryti nespėjęs.
Valstybės vadovė atkreipė dėmesį, kad Lietuvos mokslas gali ir turi tapti konkurencingas pasaulyje. Jau kovą Lietuva pradės derybas dėl asocijuotos narystės Europos branduolinių tyrimų centre CERN.
„Lietuvos mokslų akademija pradėjo veikti, deja, jau Lietuvai praradus Nepriklausomybę, tačiau net ir sovietinio modelio akademijoje buvo plėtojama pažangi mokslinė mintis. Lietuvos mokslų akademijos institutuose buvo pasiekta pasaulinį pripažinimą pelniusių mokslo rezultatų. Griežtas sovietinis mokslinės veiklos reglamentavimas, mokslininkų ideo—loginis spaudimas nepajėgė įveikti laisvos mokslinės minties. Būtent Mokslų akademijoje buvo parengtas Lietuvos Konstitucijos projektas, būtent šioje salėje buvo įkurta Lietuvos Sąjūdžio iniciatyvinė grupė“, - kalbėjo Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė.
Šventiniame renginyje taip pat dalyvavęs premjeras Algirdas Butkevičius teigė, kad visagalės konkurencijos apimtame pasaulyje mokslo žodis kaip niekada reikalingas ir galingas.
„Itin prasminga, kad po Mokslų akademijos stogu susibūrę lyderiai visada ugdė visuomenės kritinį mąstymą, puoselėjo mokslo ir akademinę laisvę. Tai pamatinės vertybės, nes tik laisvai mąstančios asmenybės įžvelgia pasaulio mokslo tendencijas, brėžia pažangias ateities perspektyvas“, - sakė A.Butkevičius.
Vyriausybės vadovas akcentavo, kad Mokslų akademijoje visada gyvavo ir skleidėsi laisva mintis, vyko aktyvus mokslinis gyvenimas. Žymiausi mūsų šalies mokslininkai puoselėjo valstybingumo idėjas, kūrė reikšmingus mokslinius darbus, kurie svariai prisidėjo prie valstybės raidos, socialinės, kultūrinės ir ekonominės plėtros.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“
Rašyti komentarą