Fotografija: menas, amatas, pomėgis, sąjūdis

Fotografija - vienas iš menų, puikiausiai prisitaikiusių skaitmeninio laikmečio sąlygomis ir šiandien kvėpuojančių visa krūtine. Ji traukia vis daugiau susidomėjusiųjų, įveikusi amžiaus cenzą vienija bendraminčius ir skverbiasi į naujas erdves.

Technologiniai dalykai - viena iš svariausių prielaidų fotografijai populiarėti, mano Lietuvos fotomenininkų sąjungos (LFS) Klaipėdos skyriaus pirmininkas Darius Vaičekauskas.

"Skaitmeninių technologijų atsiradimas ir plėtra nuo mobiliųjų telefonų iki "muilinių", "pinhole" fotoaparatai, kuriuos gali pasidaryti kiekvienas, - visa tai skatina fotografijos plėtrą ir sklaidą", - sako pokalbininkas.

Fotografijos parodų atidarymai sulaukia didelio klaipėdiečių susidomėjimo. Mažose fotogalerijos patalpose senamiestyje būriai svečių vargiai išsitenka, tad parodas mėginama skaidyti per kelias erdves. Atsiranda ir naujų galimybių: praėjusią savaitę atidarius šalies fotografijos grando Romualdo Požerskio parodą, "pakrikštyta" nauja fotoparodų vieta - Žvejų gatvėje naujai pastatytuose "Danės vartuose". Erdvios patalpos verslininkų fotomenininkų reikmėms perduotos laikinai - kol atsiras nuomininkų.

Neseniai iškart trijose uostamiesčio erdvėse - LFS galerijoje, Dailės parodų rūmuose ir Kultūrų komunikacijų centre - buvo atidarytą paroda KITI, kurioje pristatomi 14-os fotografijos mėgėjų darbai. Tokio pobūdžio projektais meno kūrėjų statusą turinčių fotografų organizacija tikisi išpurenti kietai suplūktą Klaipėdos fotomeno tradicijų aslą, kad joje prasiveržtų švieži kūrybingumo daigai.

Kol kas tarp fotografijos mėgėjų ir oficialiai pripažintų menininkų esama distancijos, tačiau progresyviai mąstantys kuratoriai puikiai supranta: ignoruoti tendenciją šiuo atveju reikštų atsiriboti, o drauge - netekti naujų perspektyvų.

Meninės vertės klausimas - aktualus visiems žanrams. Kalbant apie kitus fotografavimo sąjūdžio aspektus, mėgėjai pamažu vejasi "profus" ne tik technologiniu, bet ir organizaciniu požiūriu - jie patys buriasi į klubus, rengia savus fotoprojektus bei parodas.

ERDVIŲ fotoparodoms mieste ieško ir fotomenininkai, ir fotografai mėgėjai. Eimanto CHACHLOVO nuotr.

Drąsūs ir aktyvūs

Anot D. Vaičekausko, dirbant su jaunais autoriais akivaizdu, kad fotografija jiems reiškia kur kas daugiau, nei prieinamą technologiją. "Matyti, kad tai tikras užsidegimas. Kita vertus, fotografija, kaip meno rūšis, yra sąlyginai lengviau perkandama, nei, tarkime, skulptūra arba tapyba, kurioms reikia darbo priemonių, vietos kurti, galų gale žinių. Debiutuojančiam fotografui pakanka pasiimti fotokamerą ir eksperimentuoti", - svarsto pokalbininkas.

Kokia vieta šiame procese tenka kokybės užtikrinimui? "Kokybės kartelę mėgina laikyti kūrybinės sąjungos. Kaip ir kitose srityse, fotomenininkų sąjungoje narių priėmimas turi savo tvarką. Dar vienas saugiklis - parodų kuratoriai, vadybininkai, dirbantys su fotografijos projektais. Manyti, kad tik kūrybinių sąjungų nariai gali pretenduoti į "rimtosios" fotografijos kategoriją, būtų klaidinga - yra daug žmonių, kurie nepriklauso sąjungoms, bet dirba labai profesionaliai. Atrasti tokius - dar viena kuratorių užduotis", - mano D. Vaičekauskas.

Vienas iš jo atstovaujamų tikslų - naujų fotografų pritraukimas į kūrybinę sąjunga. LFS Klaipėdos skyrius šiuo metu vienija 28 narius. Nauji kadrai gretas pildo iš lėto - pernai į skyrių priimta menotyrininkė Danguolė Ruškienė, o prieš tai Klaipėdos fotomenininkų "prieauglis" oficialiai užfiksuotas 2006-aisiais: tuomet į sąjungą įstojo pats D. Vaičekauskas, Gytis Skudžinskas ir Virgilijus Bizauskas.

Ko gero, ilgainiui procesas įsibėgės, mat jau dabar pastebima tendencija, kad fotografai mėgėjai patys ieško veiklos galimybių. "Palyginti su kitais menais, fotografijos srities atstovams būdingas didelis aktyvumas. Galbūt jauniesiems tapytojams ar grafikams trūksta informacijos, gal - drąsos, tuo metu fotografai patys domisi parodų galimybėmis ir kitomis perspektyvomis", - pasakoja pokalbininkas.

LFS Klaipėdos skyrius savo ruožtu ketina ateiti į pagalbą visiems fotomeno naujokams - jau šiemet planuoja plėsti edukacinę veiklą, įkurti savo mini fotolaboratoriją, infoteką. Klaipėdiečių susidomėjimo sulaukia ir fotobūreliai, ir apie 700 litų kainuojantys fotografijos kursai: anot juos rengiančio mokymo centro atstovo, per 2,5 metų juos baigė apie 150 žmonių, kartais klausytojai ateina net ir šeimomis.

Projekto tikslas - parodyti realybę

Paskutiniaisiais metais uostamiesčio fotomėgėjai buriasi į klubus, kuriuose plėtoja bendrus kūrybinius projektus ir dalijasi žiniomis. Vienos uostamiesčio fotostudijos vedėją Steponą Kalcą burti kolegas į organizaciją paskatino kasdienis darbas. Vyras pastebi, kad pasikeitus technologijoms fotoateljė buvo sunykusios - fotografų paslaugas atstojo daugumai prieinamos "muilinės". Tačiau ilgainiui profesionalių paslaugų poreikis sugrįžo, augo ir šio amato, šiandien išgyvenančio tikrą renesansą, atstovų meistriškumas. Spausdindamas nuotraukas savo fotolaboratorijoje, S. Kalcas grožėjosi kolegų darbo pavyzdžiais.

IDĖJA. Fotolaboratorijoje nuotraukas spausdinęs S. Kalcas panoro suburti perspektyvius fotografus ir pristatyti juos visuomenei. Asmeninio albumo nuotr.

"Man kilo mintis, kad būtų galima surinkti autorius į būrį, kad apie juos išgirstų daugiau žmonių", - sako pokalbininkas. Šiandien jis - jau trejetą metų gyvuojančio ir 36 narius vienijančio fotografų klubo "Fotokalvė" pirmininkas. Didžioji klubo narių dalis - fotografija besiverčiantys autoriai, yra ir mėgėjų. "Daugelis narių - amatininkai gerąja šio žodžio reikšme, yra ir turinčių neabejotiną meninį talentą", - sakė S. Kalcas.

Vienas įdomių klubo projektų - bendri fotoplenerai įvairiose pajūrio seniūnijose. Prieš važiuodami į pasirinktą miestelį ar kaimą, "fotokalviai" siekia kuo daugiau sužinoti apie vietos bendruomenę, jos šviesuolius, o nuvykę praleidžia dieną fotografuodami vietos įžymybes. Vėliau gyventojus sukviečia į parodą.

"Mūsų tikslas - parodyti kaimo grožį, dorus ir gerus jo žmones. Viešėdami įsitikiname, kad taip ir yra, kad turime kuo džiaugtis", - sako S. Kalcas. Šie projektai, jau įvykę Endriejave, Rusnėje, Jokūbave, sulaukė didžiulio gyventojų susidomėjimo. Anot S. Kalco, apie šią jų veiklos kryptį sužinojusios kitų seniūnijų bendruomenės ėmė pačios kviestis "Fotokalvę" pasisvečiuoti, tad dabar klubas jau turi visą jų sąrašą.

Norėtų daugiau erdvių

Šių dienų fotomenininkai turi puikią alternatyvą tikroms parodų salėms, dėl kurių kartais tenka įveikti kryžiaus kelius - jie "eksponuoja" savo nuotraukas internete. Be to, fotografams skirtose interneto svetainėse "eFoto", "Fotokūdra" ir pan. formuojasi naujos bendruomenės bei iniciatyvos.

Būtent interneto bendruomenės pagrindu susikūrė vienas naujausių Klaipėdos fotoklubų - "Fotoburė". Šiuo metu jis vienija 30 entuziastų, kuriems fotografija yra bene didžiausias gyvenimo pomėgis. Jų gretose yra ir dar nesulaukusių 20-ies, ir įkopusių į šeštąją dešimtį; virtualiai veikloje dalyvauja ir klaipėdiečiai, gyvenantys Airijoje bei Anglijoje.

Anot klubo narės dailės mokytojos Renatos Sondaitės, bendruomenėje gerai matyti, kaip fotografija užsikrečia visos šeimos - įdomių kadrų ieško ir tėveliai, ir jų atžalos. "Juokaujame esantys nepagydomi ligoniai", - šypsojosi pokalbininkė.

Reguliariai rengiami klubo narių susitikimai dažniausiai užtrunka - bendraminčiai nuolat turi ką aptarti, nepaisant to, kad visi propaguoja skirtingus žanrus ir fotografavimo technikas; rengia bendrus seminarus, yra suorganizavę parodą.

R. Sondaitės nuomone, mieste galėtų atsirasti ir daugiau erdvių parodoms. "Esamose patalpose renginiai suplanuoti ilgam į priekį, norinčiųjų eksponuoti darbus labai daug. O galimybė parodyti savo darbus, sulaukti padrąsinimo ar kritikos suteikia nepaprastą kūrybinį postūmį", - sakė ji.