Festivalį užbaigs nacionalinės operos "Žilvinas ir Eglė" premjera.

Mėnesį trukęs V operos ir simfoninės muzikos festivalis "Muzikinis rugpjūtis pajūryje" artėja link pabaigos - jo programoje beliko vos trys patys reikšmingiausi pasirodymai.

R. Vagnerio sugrįžimas

Šiandien 19 val. Klaipėdos muzikiniame teatre laukiami R. Vagnerio muzikos gerbėjai. Šio, iki šiol gana kontraversiškai įvairiose pasaulio šalyse priimamo, vokiečių kompozitoriaus operų fragmentus uostamiestyje atliks Liepojos simfoninis orkestras, vadovaujamas Imanto Resnio. Beje, R. Vagnerio muzika jubiliejiniais Klaipėdai metais į festivalio programą įtraukta neatsitiktinai. Žinia, kad Klaipėdos dramos teatre iki šiol yra R. Vagnerio biustas, nes XIX a. ketvirtame dešimtmetyje kompozitorius vieną sezoną yra dirigavęs Klaipėdos teatre. Beje, istorija nenutyli ir pikantiško R. Vagnerio atsiradimo tuometiniame Mėmelyje fakto - manoma kad kompozitorius ir į Klaipėdą iš Karaliaučiaus pabėgo nuo mokesčių ir moterų...
R. Vagnerio muziką Klaipėdoje atliksiantis Liepojos simfoninis orkestras yra vienas seniausių orkestrų Baltijos valstybėse. Jis buvo įkurtas 1886 m. kartu su pirmąja filharmonija Baltijos šalyse. 1987 m. orkestras tapo visiškai nepriklausomas. Nuo 1992 m., kai orkestro meno vadovu i r pagrindiniu dirigentu tapo maestro Imantas Resnis, jo veikla žymiai išsiplėtė. Orkestro atliekami kūriniai buvo įrašyti Latvijos televizijoje ir radijuje, išleisti kompaktiniai diskai. Nuo 1993 m. orkestras nuolat gastroliuoja užsienyje, kur surengė 91 koncertą tokiose šalyse kaip Ispanija, Malaizija, Didžioji Britanija, Švedija, Vokietija. Be to, Liepojos simfoninis orkestras yra tarptautinio fortepijono žvaigždžių festivalio, kuris tapo svarbiausia Latvijos muzikinio gyvenimo dalimi, įkūrėjas ir organizatorius.
Šįvakar drauge su Liepojos simfoniniu orkestru koncertuos solistė Juliana Lapinš (sopranas). Koncertui diriguos Ilmaras Lapinš.

"Žilvinas ir Eglė" Lietuvoje kaip skrydis į kosmosą Rusijoje

Šią savaitę Neringos ir Klaipėdos gyventojai bei svečiai, mėgstantys operinę muziką turi progą tapti neeilinio įvykio - nacionalinės premjeros "Žilvinas ir Eglė", liudininkais. Dviejų veiksmų operą pagal V. Mykolaičio-Putino poemą sukūrė kompozitorė A. Žigaitytė, režisavo R. Kaubrys, apipavidalino dailininkė S. Kanaverskytė, choreografines kompozicijas statė B. Banevičiūtė, su choru dirbo V. Konstantinovas. Žilvino partiją sukūrė svečias iš Vilniaus, LNOBT solistas V. Juozapaitis ir klaipėdietis solistas M. Gylys, tačiau dėl kojos traumos pastarasis kurį laiką nedalyvaus pastatyme. Eglės vaidmenį įkūnijo taip pat dvi solistės - klaipėdietė D. Kužmarskytė ir vilnietė, LNOBT solistė L. Račkauskaitė. Pagrindinius personažus spektaklyje dubliuos ir baleto šokėjai. Žilvino II partiją šoks A. Liškauskas ir A. Jankauskas, Eglės II - I. Briazkalovaitė, V. Adomėnaitė-Jofė. Spektakliui diriguos maestro S. Domarkas.
Nacionalinę premjerą pirmą kartą Klaipėdos muzikinis teatras pristatys šį ketvirtadienį, rugpjūčio 22 d. , 19 val. Juodkrantės kultūros rūmų lauko estradoje, o šeštadienį, rugpjūčio 24 d. 18 val. antroji spektaklio premjera Klaipėdos muzikiniame teatre užbaigs V operos ir simfoninės muzikos festivalį "Muzikinis rugpjūtis pajūryje", o vėliau bus įtrauktas į teatro repertuarą.
Likus vos kelioms dienoms iki premjeros, spektaklio kūrėjai pasidalino savo mintimis apie "Eglę ir Žilviną" spaudos konferencijoje.
A. Žigaitytė: "V. Mykolaičio Putino "Žilviną ir Eglę" atradau dar studijų metais. 1980 m. buvau parašiusi pirmąjį libretą operai, tačiau dėstytojas E. Balsys tuomet mane sulaikė nuo sumanymo, nes buvau per jauna tokiai sudėtingai būsenų dramai. Šiais metais Klaipėdos muzikinio teatro sumanymas pastatyti nacionalinį spektaklį jūrine tematika sutapo su mano sena svajone. Todėl labai mielai vėl ėmiausi V. Mykolaičio Putino "Eglės ir Žilvino". Operoje žiūrovai neišgirs nei liaudies dainų, nei pasakos motyvų. Beje, tai, berods, apskritai pirmoji opera pasaulyje, kurios dramaturgijoje labai svarbus lietuvių liaudies instrumentas birbynė, bet jos atsiradimas sietinas ne su lietuviškumo, o su gražaus garso paieška. Siužeto ir pasakos elementų svarbą operoje keis būsenų drama. Trumpiau kalbant - tai meilės jausmo svarbos suvokimas. Putino tekste, kuris, beje, bus spektaklio programėlėse, ji išreikšta nepaprastai stipriai ir tiesiog neįtikėtinai vaizdinga kalba. Tikiuosi, muzika jai padės pasiekti klausytojų širdis ir sąmonę".
R. Kaubrys: "Žilvinas ir Eglė" - labai gražus lietuvių epas, į kurį sudėta viskas. Mano uždavinys buvo profesionaliai ir kultūringai tai perkelti į sceną. Stengiausi, kad pastatymas būtų šiuolaikiškas, kvepėtų konceptualumu, tačiau aš nebandžiau "persiversti per galvą".
B. Banevičiūtė: "Choreografijai šiame spektaklyje skirtas labai didelis dėmesys. Šokėjai atlieka labai dideles, sudėtingas kompozicijas, netgi antrina solistams. Esu maloniai nustebinta aukšto Klaipėdos muzikinio teatro choreografinės trupės lygio, ypač džiaugiuosi solistų darbu".
S. Kanaverskytė: "Ieškodama vizualinio spektaklio sprendimo vadovavausi intuicija, todėl ieškojimų buvo daug. Džiaugiuosi, kad pavyko įgyvendinti idėją - pastatyti didžiulę, labai brangią metalinę konstrukciją, simbolizuojančią du pasaulius. Ją papildo daug lengvų, spalvingų audinių. Ypač didelis dėmesys spektaklyje skirtas apšvietimui. "Žilvinas ir Eglė" bus labai dekoratyvus, ryškus spektaklis".
V. Juozapaitis: "Žilvinas ir Eglė" - ne pirma ir ne dešimta opera, kurioje aš dalyvauju, tačiau labai gilus, filosofiškas Žilvino personažas pareikalavo iš manęs išskirtinio dėmesio".
V. Kužmarskytė: "Eglės vaidmuo mane sukrėtė. Mano personažė labiausiai mane sužavėjo savo lyrizmu".
S. Domarkas: "Nacionalinės operos premjera Lietuvoje tokios pat reikšmės įvykis, kaip kosminio laivo paleidimas Rusijoje. Per pastarąjį dešimtmetį - tai tik antras pastatymas Klaipėdos muzikiniame teatre. Tad tikimės deramo publikos ir kritikos dėmesio šiam reikšmingam įvykiui Lietuvos muzikiniame ir teatriniame gyvenime".