"Eugenijaus Onegino" operos spektaklis žada daug improvizacijos

Nors jau turintis nemažos kūrybinės patirties, pirmą kartą "Eugenijų Oneginą" statantis V. Barchatovas sako, kad ši pasaulio scenose populiari opera apaugusi ypač storu sluoksniu režisūrinių štampų, kurie net laikomi spektaklio tradicija. Vis dar mėgstama tapatinti Aleksandro Puškino eiliuotą romaną ir pagal jo siužetą sukurtą Piotro Čaikovskio operą, nors tai jau yra kitas kūrinys.

"Štampai atsirado todėl, kad spektaklius statę žmonės neturėjo muzikinės kalbos perskaitymo įgūdžių ir vadovavosi tik Puškino romanu. O tai kardinaliai skirtingi kūriniai - nors tas pats siužetas, tie patys personažų vardai, bet jų psichologija, žmonių elgesio motyvacija visiškai skirtinga. P. Čaikovskis sugebėjo muzikine kalba aprašyti tai, kas vyko su tais žmonėmis. Todėl visai nesvarbu, kur vyksta veiksmas, o svarbu, kas atsitiko su tais žmonėmis, kaip jie keičiasi, kodėl taip elgiasi", - aiškino režisierius.

Kaip didžiausius scenos štampus statant šią operą režisierius lakoniškai įvardija keletą: "Oneginas nemyli", "Olga - linksmuolė", "liaudis linksminasi ir dainuoja", ir sako, kad viskas yra daug sudėtingiau. Režisierius perspėja, kad kai kurie dalykai naujajame spektaklyje pasirodys neįprasti, tačiau savo kūrybinius sprendimus jis galėsiąs argumentuoti pasitelkęs operos partitūrą.

Operos muzikinis vadovas ir dirigentas Robertas Šervenikas primena, kad operą "Eugenijus Oneginas" P. Čaikovskis rašė išgyvendamas panašią situaciją savo asmeniniame gyvenime, kai jam meilę išpažino jo buvusi studentė, bet jis negalėjęs jai atsakyti tuo pačiu ir atsidūręs labai keblioje padėtyje.

"Šioje operoje labai svarbūs psichologiniai personažų portretai, ir į juos režisierius tikrai žiūri kiek kitaip, bet tai gana susiję su muzikine medžiaga partitūroje. Kita vertus, yra daug improvizacijos, o tai suteikia repeticijoms daug lengvumo, ir atlikėjai mielai įsitraukia į šitą fantaziją. Man Čaikovskio muziką diriguoti yra labai malonu, juolab kai žinai, kad visas solistų ansamblis, choras ir orkestras šitą kūrinį myli. Tai sustiprins kūrinį lyrizmą ir tragizmą, manau, kad tai bus spektaklis, kokio Lietuvoje niekada nebuvo", - kalbėjo dirigentas.

Onegino partijos atlikėjas Vytautas Juozapaitis prisiminė pirmą kartą šią operą pamatęs labai ankstyvame amžiuje ir tuomet patyręs labai slogų įspūdį. "Aš visą sąmoningą muziko gyvenimą vengiau šitos operos, šito personažo ir šitos muzikos. (...) Ko gero, bėgau nuo to, kuo pats buvau. Tačiau dabar neturėjau teisės atsisakyti šio vaidmens, ir pradėjęs repetuoti supratau, kad pavėlavau kokį dvidešimtmetį. Išties kiekvienas baritonas turėtų pradėti savo karjerą nuo Onegino, o ne ją pabaigti", - įsitikinęs solistas.

Onegino partiją taip pat rengia Dainius Stumbras, Lenskį dainuos Edmundas Seilius, Merūnas Vitulskis ir Audrius Rubežius, Tatjaną - Julija Stupnianek ir Sandra Janušaitė, Olgą - Laima Jonutytė ir Jovita Vaškevičiūtė, Trikė - Rafailas Karpis, Greminą - Vytautas Bakula, Egidijus Dauskurdis ir Liudas Norvaišas, Larinos vaidmenį rengia Inesa Linaburgytė, Auklės - Eugenija Klivickaitė ir Irena Milkevičiūtė.

Iki šiol Kauno ir Vilniaus publika nacionalinėje scenoje yra mačiusi Kipro Petrausko (1923), Teofano Pavlovskio (1929), Boriso Dauguviečio (1936), Juozo Gustaičio (1954), Henriko Vancevičiaus (1972), Eligijaus Domarko (1981) ir Valiaus Staknio (2006, Operos studijos spektaklis) "Eugenijaus Onegino" pastatymus.