Etnokosmologo knygoje - senovės lietuvių Zodiako pėdsakai

Leidyklos "Dominicus Lituanus" išleistoje knygoje paprastai ir suprantamai, bet nenusižengiant moksliniams tyrimo metodams pasakojama, kaip daugelį metų kruopščiai renkant ir tyrinėjant išlikusius istorinius šaltinius, etnografinius ir tautosakinius duomenis pavyko užčiuopti lietuviško Zodiako pėdsakus. Knygoje autorius atskleidžia, kad tyrinėjant tautosaką tuo pat metu neįtikėtino atsitiktinumo dėka Gardino bažnyčios rūsyje išlikęs unikalus medinis pagoniškas apeiginis kaušas su dvylika išdegintų originalių ženklų patvirtino iki tol dar tik teorines Zodiako rekonstrukcijų išvadas.

"Kai į mano rankas papuolė nuotraukos su degintine technika atliktais senoviniais XVI a. priskiriamais ženklais, pavaizduotais ant apeiginio kaušo iš Gardino (Baltarusija), buvau apimtas neapsakomos ekstazės - aš savo akimis pamačiau ant šio kaušo pavaizduotus ženklus, kuriuos iki tol tik teorinių prielaidų ir rekonstrukcijų būdu nedrąsiai spėjau kadai buvus! Šis nepaprastas daiktinis įrodymas leido nustatyti ir kitus likusius lietuviško Zodiako ženklus, apie kuriuos dar tuomet žinių neturėjau", - prisimena knygos autorius.

J. Vaiškūnas sako, kad prieš 25 metus pradėjęs senovės lietuvių žinių apie žvaigždėtą dangų tyrimus, nė nesvajojęs, kad kada nors gali pavykti bent iš dalies atkurti lietuvišką Zodiaką, jei tik toks buvo. Juk buvo aišku, kad Zodiakas, kaip astronominių žinių sistema, galėjo būti žinomas tik ano meto išsimokslinusiam aukštesniam visuomenės sluoksniui, tačiau sunaikintas senosios religijos dvasininkų luomas savo puoselėtas žinias bei patirtį turėjo nusinešti nebūtin. Todėl tikru stebuklu galima laikyti išlikusį pagonišką apeiginį kaušą, kurio paviršius po ištapytais spalvotais dažais krikščioniškais šventųjų paveikslais slėpė 12 paslaptingų senovinių išdegintų ženklų.

Sugretinęs kruopščius etnografinius bei tautosakinius tyrimų duomenis bei ant kaušo rastus piešinius, J. Vaiškūnas atskleidė šių ženklų zodiakinę prasmę. Šis savitas Zodiakas, pasak etnokosmologo, galėjo susiformuoti Viduržemio jūros ir vietinės baltiškos tradicijos sandūroje. Tyrinėtojas mano, kad graikų, romėnų kultūrose naudojama Zodiako sistema, patekusi į savitos vietinės baltiškos kultūros terpę, pagonybės laikais galėjo būti perimta ir pritaikyta prie vietinių papročių ir mitinių vaizdinių.

"Toks pritaikymas rodytų buvus gana stiprią vietinę dangaus šviesulių stebėjimo praktiką ir su jais susijusią savitą mitologiją. Nes jei Zodiakas būtų buvęs perimtas neturint savų nusistovėjusių žinių apie dangaus šviesulius, nebūtų buvę ir reikalo dalį ženklų keisti pagal savo poreikius", - teigia atradimo autorius.

Etnokosmologas, muziejininkas ir liaudies meno simbolikos bei senųjų astronomijos žinių tyrinėtojas J. Vaiškūnas yra žinomas ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Jis paskelbė per 40 mokslinių darbų ir apie pusę tūkstančio mokslo populiarinimo straipsnių etnoastronomijos ir etninės kultūros tema. Lietuviškojo Zodiako tyrimo darbai buvo gerai įvertinti jau 2000 metais pasaulinėje archeoastronomijos konferencijoje Ispanijoje bei 2007 metais J. Vaiškūno pastangomis surengtoje pirmoje pasaulinėje archeoastronomų konferencijoje Klaipėdos universitete.