"Esu laimingas vėl pajutęs teatro skonį...".

Rytoj, balandžio 13 d., 18 val. Klaipėdos dramos teatro mažojoje scenoje - ispanų rašytojo Alfonso Sastrės dramos "Pasmerktieji" premjera. Spektaklį itin aktualia šiuo metu karo, terorizmo ir keršto grėsmės tema, uostamiesčio scenoje režisavo prieš 20 metų mėgėjų teatre debiutavęs režisierius, vėliau verslininkas, dabar Klaipėdos universiteto režisūros magistrantas Gintautas Jaras.

- Lietuvių kalbą, literatūrą ir teatro režisūrą Klaipėdos menų fakultetuose (dabar Klaipėdos universitetas) baigėte prieš 25-erius metus. Jūsų režisuoti spektakliai S. Mrožeko "Tango" Kėdainių, O'Nilo "Virvė" Kretingos mėgėjų teatruose įrašyti į šių teatro aukso fondą. Vėliau buvote puikiai žinomas žmogus verslo sluoksniuose. Kas paskatino po ilgos pertraukos žengti į profesionalaus teatro sceną, tęsti studijas?

- Verslo sferoje buvau atsidūręs atsitiktinai. Atkūrus nepriklausomybę, mano kartos žmonės atsidūrė ant ribos. Reikėjo kažko griebtis, kad išgyventume. Su Kretingos teatro aktoriais įkūrėme kooperatyvą. Kadangi buvau režisierius - tapau kooperatyvo pirmininku. Iš pradžių važiavome į Armėniją ir perpardavinėjome batus bei kojines. Vėliau ėmėme patys megzti kojines, dar vėliau buvome pirmieji Lietuvoje verslininkai, užsiėmę plastikinių langų gamyba. Tačiau griūnant bankams - verslas žlugo.
Pradėti viską iš pradžių nebeturiu noro. Pavargau nuo įstatymų kaitos, biurokratijos, korupcijos. Tačiau verslo praktika man suteikė daug žinių, kurias puikiai galiu pritaikyti teatre. Todėl mano magistro darbo tema buvo "Teatro organizacijos veiklos vadybos specifika ir valdymo principai". Spektakliui Dramos teatre taip pat gavau lėšų vien tik iš rėmėjų.
Mokytis nusprendžiau po vienos liūdnos situacijos Vilniuje. Pažiūrėję į mano tarybinį diplomą, žmonės paklausė: "O kur tokia mokykla yra?". Taip pat problemų kildavo ir užsienyje. Reikėdavo įrodinėti, kad turiu aukštąjį išsilavinimą, nes pas juos konservatorija nėra aukštoji mokykla. Pakeisti diplomą neįmanoma.

- Po ilgos pertraukos specialistas praranda kvalifikaciją. Su kokiais sunkumais susidūrėte statydamas A. Sastrės "Pasmerktuosius" Klaipėdos dramos teatre?

- Buvo labai sunku, ypač tik pradėjus repetuoti. Ne tas režisūrinis matymas, ne tas spektaklio ritmo pojūtis, ne tas aktorių santykis, kokio norėtųsi, vidinis virpulys. Vėliau su situacija susitvarkėme. Dėl to esu ypač dėkingas savo magistro darbo vadovui, pedagogui, teatro meno vadovui Povilui Gaidžiui. Esu laimingas vėl pajutęs teatro skonį. Dabar vėl esu savo rogėse ir kas benutiktų artimiausiu metu neketinu iš jų lipti.

- A. Sastrės drama "Pasmerktieji" - sudėtingas, psichologiškai sunkus kūrinys. Kuo jis patraukė Jūsų dėmesį?

- Šią pjesę gavau iš E. Nekrošiaus dar 1986 metais. Tai neorealistinė drama, parašyta 1954 m. Pjesės veiksmas vyksta Trečiojo pasaulinio karo metu. Jos herojai - karo situacijos įkaitai, tapę sužvėrėjusiais nusikaltėliais. Vienintelė jų svajonė - bet kuria kaina išlikti gyviems. Deja, jų troškimas visus atveda į mirtį.
Karas - visais laikais aktuali tema, o dabar - ypač. Užkurti karo mašiną mes galime labai greitai, tačiau, ar mokame ją sustabdyti? Šis klausimas, manau, jaudina daugelį.

- Dažnas žiūrovas išeina iš teatro nusiminęs, kai scenos menas jam nesuteikia atsipalaidavimo nuo nuolat mus supančio blogio, smurto...

- Teatras - ne pasilinksminimo įstaiga. Jis - vedlys. Kasdienybėje purvas, blogis taip prilipo prie mūsų, kad mes jo net nematome, nejaučiame. Žiūrime per televiziją smurto, prievartos scenas daugybę kartų per dieną ir tai mūsų jau nejaudina. Teatro tikslas - perspėti, sukrėsti žmogų, kad jis nebūtų abejingas, nes abejingumas daro pasmerktaisiais mus visus.

- Kaip karas Irake įtakojo spektaklį?

- Mane, kaip režisierių, labai paveikė rugsėjo 11 d. išpuolis Niujorke. Karą Irake vertinu kaip šio teroro akto pasekmę. Tai fizikos dėsnis - kiekvienas veiksmas - turi atoveiksmį.
Karas turi teigiamą ir neigiamą pusę. Neigiamą pusę mes visi žinome, tačiau kartais nebūna kitos išeities, tik karas gali supurtyti žmones. Manau, kad karas Irake yra teisingas. Šiuo atveju geriau trumpas karas, nei ginklų gamybos tąsa ir nuolatinė grėsmė.
Nelaimė, kad pasaulyje gyvena iškreiptos psichikos žmonės, kurie sugeba užkrėsti ir kitus. Tokiais atvejais reikia chirurgo skalpelio pašalinti ligą. O kad liga neatsirastų - kaip įspėjimas yra mūsų spektaklis A. Sastrės "Pasmerktieji".

Ačiū už pokalbį.

Žiūrovams primename, kad A. Sastrės "Pasmerktuosius" vaidina Klaipėdos dramos teatro aktoriai Edvardas Brazys, Rimantas Pelakauskas, Rimantas Nedzveckas, Česlovas Judeikis, Artūras Nagevičius, Jonas Naujokas. Lakoniškas, bet efektingą scenografiją sukūrė Vilniaus dailės akademijos magistrantė, pedagogų V. Idzelytės ir K. Jacovskio mokinė, nuolatinė festivalių ir parodų dalyvė Jurgita Jankutė. Muziką spektakliui sukūrė Faustas Latėnas. Sceninio judesio režisierius Edgaras Savickis. Kviečiame į premjerą.