"Didžiausi konkursai - į gitaros specialybę"

Šį sekmadienį 16 val. Klaipėdos koncertų salėje (Šaulių 36) - neeilinis labdaringas muzikinis projektas, skirtas nuo cunamio nukentėjusiems Pietryčių Azijos gyventojams paremti. Pirmą kartą Klaipėdos kamerinis orkestras koncertuos drauge su uostamiesčio džiazo atlikėjais pianistu Sauliumi Šiaučiuliu, saksofonistu Juozu Kuraičiu, jauna džiazo vokaliste Monika Liubinaite bei modernaus džiazo kvartetu - gitaristu Deividu Kontrimu, bosistu Pauliumi Stonkumi, pianistu Mindaugu Putna ir būgnininku Viktoru Rubežu.

Vos prieš metus susibūrusiam džiazo kvartetui šis koncertas - pirmas viešas pasirodymas. Jo metu jaunieji džiazo atlikėjai su kameriniu orkestru gros du kūrinius - J. S. Bacho ariją ir D. Kontrimo "Pajusk lietų". Grupės lyderis Juozo Karoso muzikos mokyklos gitaros specialybės mokytojas, atlikėjas bei kompozitorius Deividas Kontrimas pažadėjo, jog netolimoje ateityje uostamiesčio publika išgirs kur kas didesnę kvarteto ir kamerinio orkestro programą.

Gitara ir orkestras skamba nuostabiai, tačiau iki šiol Klaipėdoje neteko girdėti tokio derinio. Kodėl?

Visoje Lietuvoje to niekas nedaro, nes tai ne tik nuostabus, bet ir labai sudėtingas derinys. Pirmoji kliūtis - įgarsinimas. Simfoninio orkestro ir ritminių instrumentų įgarsinimas reikalauja meistrystės, o mūsų šalyje tik šiemet Kaune pradėta profesionaliai ruošti garso specialistus. Visgi tikime, kad viskas sekmadienio koncerte bus gerai.

Pristatykite modernaus džiazo kvartetą.

Kaip džiazo kvartetas, repetuojame apie metus laiko. Man talkina puikūs žmonės ir talentingi muzikantai. Būgnininkas Viktoras Rubežas ir bosistas Paulius Stonkus dabar yra Klaipėdos universiteto Džiazo katedros studentai. Anksčiau jie mokėsi J. Karoso muzikos mokykloje ir grojo mano vadovaujamoje džiazo grupėje "Jazz factory". Fortepijonu groja grupės "Capella A" vokalistas Mindaugas Putna. Grojame daugiausiai mano parašytus kūrinius. Savai muzikai pristatyti reikia lėšų, rėmėjų, todėl viskas vyksta ne taip greitai. Daug repetuojame ir kol kas nelendame koncertuoti bet kur. Norisi viską padaryti gerai ir iki galo. Tikiuosi, kad vasarą uostamiesčio publika sulauks nemažai mūsų koncertų. Viliamės šiemet išleisti ir kompaktinę plokštelę.

Paminėjote džiazo grupę "Jazz factory". Koks jos likimas?

Trejus metus egzistavusi grupė iširo. Jos sudėtis daug kartų keitėsi, tačiau tai nesutrukdė pasiekti aukštų rezultatų. "Jazz factory" sėkmingai dalyvavo respublikiniuose jaunųjų džiazo atlikėjų konkursuose, praėjusią vasarą gastroliavome Vokietijoje, Švedijoje. Dabar dauguma buvusių grupės narių studijuoja KU Džiazo katedroje.

J. Karoso muzikos mokykloje dabar aš vadovauju naujai susibūrusiai grupei "Silence breakers". Joje groja ir dainuoja vyresnių klasių moksleiviai. Grupėje yra mokinių, kurie patys kuria muziką. Jai teikiu pirmenybę. Tai roko grupė, beje, pirmoji Klaipėdos muzikos mokyklos istorijoje.

Jaunimas groja roką? Maniau, kad rokas mirė kartu su Kurtu Kobainu.

Lietuvos eterį užkemša popso grupelių muzika, o dauguma klausytojų, deja, ima tai, ką jiems įsiūlo. Bet pasaulyje rokas nemirė. Jis pasikeitė. Gitarą studijuojantis jaunimas labai klauso roko muzikos. Daugelį jaunų žmonių ji paskatina paimti gitarą į rankas. Beje, gitara dabar populiariausia muzikos mokykloje, didžiausi konkursai būtent į šią specialybę. Tikriausiai todėl, kad gitara - patrauklus instrumentas. Ją galima visur nešiotis, ji gražiai atrodo, ja grodamas gali lygiuotis į žvaigždes.

Man pasisekė, kad aš pasirinkau šį instrumentą. Dabar J. Karoso muzikos mokykloje turiu apie dvidešimt mokinių. Tai - ne klasė, su visais dirbu individualiai.

O jūs nesvajojote tapti scenos žvaigžde, kai pradėjote studijuoti gitaros specialybę?

Svajojau kuo nors būti, ką nors daryti. Manau, kad ta svajonė pildosi. Beje, muzikuoti pradėjau ne nuo gitaros. Kretingos muzikos mokykloje baigiau fortepijono specialybę. O gitaros paslaptis man atskleidė šviesaus atminimo klasikinės gitaros patriarchas Jurgis Rimkevičius. Kaune pas jį mokiausi individualiai. Po to studijavau džiazo gitaros specialybę Klaipėdos universitete. Studijas baigiau prieš trejus metus.

Sakoma, jog ir geras mokytojas, ir geras muzikantas negali būti. O jūs dar pats ir muziką kuriate.

Bandau sulaužyti šį stereotipą. Mokinių pasiekimai ir rezultatai man leidžia teigti, jog esu neblogas mokytojas.

Manau, kad esu ir geras muzikantas. Kiekvienais metais grodavau viename ar kitame Klaipėdos pilies džiazo festivalio projekte. Esu grojęs viename kitame projekte su Klaipėdos universiteto bigbendu su grupe "Beach blues band". Kai kurių koncertų nenoriu prisiminti.

Kodėl?

Buvo daug įtampos, nervų. Tai man atrodo nesuderinama su muzika. Aš mėgstu daug dirbti. Esu reiklus sau ir kitiems, siekiu maksimaliai gero rezultato, o muzikantai dažnai dirba paviršutiniškai, išeikvoja savo energiją linksmindami publiką baruose, kurdami muziką šokiams, gerdami.

Kam jūs kuriate savo muziką?

Sunku kalbėti apie savo muziką, dar sunkiau ją įkišti į rėmus. Mano muzikoje yra amerikietiško ritmenbliuzo, šiek tiek džiazo, roko. Taip nebūna taip, kad užsimanei, atsisėdai ir sukūrei. Nežinau, iš kur tai ateina. Tikiu, kad dalis tikrai ne nuo manęs priklauso. Sunku apie tai kalbėti, nes tai neapčiuopiama. Grodamas aš negalvoju. Tai, ką pagroju, man pačiam būna netikėta.

Man muzika įdomi tiek, kiek ji suteikia malonumo man pačiam, o ne kiek ji įtinka klausytojui, tačiau tai nereiškia, kad man nesvarbi kitų nuomonė. Man patinka groti, koncertuoti. Keliuose koncertuose esu pagrojęs vieną kitą kūrinį per daug neakcentuodamas, kad tai mano kūryba. Norisi pasitikrinti, kaip publika priims.

Bohemiškas gyvenimo būdas jums svetimas?

Nesakau, kad neatsipalaiduojame su grupe po koncertų. Būtinai aptariame, kokias klaidas padarėme, kaip jų išvengti ateityje. Toks bendravimas būtinas. Kas tas bohemiškas gyvenimas, nežinau. Gyvenu normalų gyvenimą, stengiuosi daug groti, repetuoti. Lietuvoje reikia daug dirbti, kad užsidirbtum pragyvenimui.

Jurga PETRONYTĖ