Dešimtadienis po angelo sparnu

Iki šv. Kūčių liko vos 10 dienų. Kalėdinėmis nuolaidomis paženklintas visuotinio pirkimo, akcijų ir atrakcijų bumas neskatina susimąstyti, ką mums iš tikro reiškia šv. Kalėdos. Ar tebetikime šventos nakties stebuklu?

"Likusios dešimt dienų - paskutinis mėnesį iki Kūčių trunkančio advento periodas. Mūsų senoliams adventas buvo savęs patikrinimo, apmąstymų laikas, per kurį susumuojami per praėjusius metus atlikti darbai, skubama padaryti šį bei tą dėl savęs ir dėl kitų, kad būtų geriau ir lengviau gyventi ateinančiais metais", - pradėjo pasakojimą apie advento papročius ir tradicijas Klaipėdos etnokultūros centro etnologė Valerija Jankūnaitė.

"Visi stengėsi susilaikyti nuo barnių, linksmybių ir kuo daugiau nuoširdžiai, ramiai bendrauti su šeima", - papildė kolegę Etnokultūros centre viešėjusi Lietuvos mokslų akademijos Literatūros ir tautosakos instituto mokslinė bendradarbė, vilnietė etnologė Gražina Kadžytė.

"Dar studijų metais išsiaiškinome, kad mūsų protėvių mityba buvo puikiai sureguliuota ir žmonės neturėjo viršsvorio problemų. Tuomet ekspedicijų metu dar rasdavome senovinių kostiumų, į kuriuos mūsų gana lieknos studentės sunkiai įlįsdavo", - prisiminė G. Kadžytė. Iki advento kaimo žmonės būdavo nudirbę visus sunkiuosius darbus. Todėl nebuvo reikalo valgyti sočiai ir riebiai, nes nereikėjo daug energijos. Advento laikotarpiu populiariausi buvo patiekalai iš daržovių, grybai, žuvis, obuoliai, riešutai.

"Senoliai tikėjo: jei bus švara per adventą, tai ir visi kiti metai bus švarūs, sveiki. Kai viskas blizgėdavo, namai buvo puošiami popieriaus karpiniais, kad atrodytų šviesesni ir gražesni. Augaliniais motyvais iškarpytomis užuolaidėlėmis, girliandomis buvo puošiami langai, lentynėlės, erdvėje kabinami karpyti žibintai. Karpinių menas buvo ypač populiarus Klaipėdos krašte, nors įvairius karpymo būdus žinojo ir kitų Lietuvos regionų gyventojai", - teigė V. Jankūnaitė, pati jau eilę Klaipėdos etnokultūros centre organizuojanti kalėdinių karpinių pamokėles.

Pasak etnologės, pastaraisiais metais užsiėmimų metu daugiausia karpomi angelai. "Pastebėjau, kad vaikai ir suaugusieji labai mėgsta karpyti iš popieriaus angelus. Jie tiki, jog namuose pakabinus angelą, jis iš tiesų saugos šeimą. Tai nauja tradicija. Mūsų senoliai angelų nekarpydavo. Jie bijojo prisiliesti prie šių šventų būtybių", - sakė V. Jankūnaitė.

Pasak G. Kadžytės, advento metu daug dėmesio buvo skiriama stebėjimams ir burtams. Miestiečiui bene svarbiausia svarbu, kokia bus kita vasara. Per adventą yra toks būrimas - nuo gruodžio 12 d. viena diena atstoja kitų metų mėnesio orus, t.y. pagal gruodžio 13 d. orą galima spręsti, koks bus kitų metų sausis, gruodžio 14-ąją - vasaris ir t.t. Taigi galima apskaičiuoti, kurį mėnesį imti atostogas.

Jaunimui knieti žinoti, kaip susiklostys gyvenimas, kada laukti sutuoktuvių, - taip pat būdavo išmėginama per adventą, o jau rimtai atliekami Kūčių vakarą. Vienas populiariausių Kūčių burtų - degančios žvakės vaško lašinimas į vandens dubenį ir spėjimas, ką galėtų reikšti sustingusios vaško figūros. Kūčių naktį po pagalve jaunuoliai slepia popieriaus lapelius su užrašytais 12 pažįstamų vaikinų ar merginų vardų ir keletą tuščių lapelių. Kokiu vardu pažymėtą lapelį ištraukia ryte, tas bus išrintasis (-oji).

Etnologės piktinosi, jog dabar vos ne prieš mėnesį žmonės skuba papuošti namuose Kalėdų eglutę. "Mažojoje Lietuvoje advento metu iš pajūrio audrų nulaužtų pušų šakelių buvo puošiamas tik advento vainikas. Jis buvo dedamas ant stalo arba surištas raudonais kaspinais pakabinamas erdvėje. Ant vainiko būdavo pritvirtinamos keturios žvakės, simbolizuojančios keturias advento savaites. Kiekvieną sekmadienį po šv. Mišių buvo uždegama po vieną žvakelę. Kiekvieną vakarą visa šeima susėsdavo prie vainiku papuošto stalo, gerdavo kavą ir šnekučiuodavosi", - pasakojo V. Jankūnaitė.

Adventui pasibaigus, vainikas būdavo pakeičiamas eglute arba eglutės šakelėmis. Amžiną gyvybę simbolizuojantį, kvepiantį medelį nukirsdavo ir į namus tik Kūčių rytą atnešdavo tėvas.

Anksčiau per adventą ne tik eglių, bet ir jokio kito medžio niekas nekirsdavo, nes buvo tikima, jog tais metais mirusių žmonių vėlės nepalikdavo iš karto žemės, o glausdavosi medžiuose. V. Jankūnaitė atkreipė dėmesį, kad lietuviai nekirsdavo medžio, jei jo nepasodino.

Pasak etnologių, nuo seno eglutę Kūčių vakarą puošdavo vaikai. Jie kabindavo pačių sukurtas puošmenas iš popieriaus, šiaudų, taip pat obuolius, saldainius ir sausainius.

"Jei vaikams aiškiname, kad Kalėdų eglutė yra stebuklinga, tai po švenčių neverskime vaikų žiūrėti, kaip stebuklas išmetamas voliotis gatvėje, - pabrėžė etnologė. - Anksčiau eglę nurengdavo per Tris Karalius. Tėvas ją sukapodavo, sumesdavo į krosnį ir taip šventai su ja atsisveikindavo. Dabar ne visi turi krosnis ar židinius, tačiau pagalvoti, kaip bus atsisveikinta su egle, būtina iš anksto."

Jurga PETRONYTĖ