Dekanonizuotos šiuolaikinės Madonos

Nauja paroda

Klaipėdos paveikslų galerijoje spalio 31 d. pristatytame projekte "Madonos ikonografija mene" dalyvaujantys Lietuvos menininkai žiūrovus intriguoja šiuolaikinėmis, religinius kanonus laužančiomis švč. Mergelės Marijos įvaizdžio interpretacijomis.

Projekto vadovo, Vį Klaipėdos dailininkų fondo pirmininko Igno Kazakevičiaus teigimu, "Madonos ikonografija mene" - tarptautinis, daugiametis kultūros paveldo ir šiuolaikinio meno sąsajas teigiantis projektas. Jis remiasi šv. Marijos tipų stiliaus, formos kaita meno istorijos eigoje. "Ši paroda - tarsi kelionė per epochas, prisimenant bei akcentuojant joms būdingą stilistinę meno kalbą ir jos poveikį nūdienos menininkams", - sakė I. Kazakevičius.

Klaipėdos paveikslų galerijos vedėja, menotyrininkė Kristina Jokubavičienė pasidžiaugė, jog ši ekspozicija atsidūrė būtent muziejaus parodinėje erdvėje, šalia dailininko Prano Domšaičio kūrybos. "Madonos motyvas šiam ekspresionistui buvo labai svarbus ir prasmingas. Šalia esančioje salėje galima išvysti daug jo kūrinių religine tema. O ši paroda tarsi pratęsia šią sakralią liniją", - pastebėjo menotyrininkė.

Parodoje "Madonos ikonografija mene" dalyvavo daugiau kaip trisdešimt Lietuvos dailininkų. Savąsias Madonos versijas jie įprasmino grafikos, tapybos, skulptūros darbuose, fotografijos atspauduose ir videoinstaliacijoje. Pastarasis, televizijos atstovo Ričardo Bartkevičiaus, sukurtas projektas - savotiškas įvadas į ekspoziciją. Tarsi altorius papuošto kompiuterio ekrane - nuolat sukasi vizualinė Madonos įvaizdžio mene istorija. Pasak autoriaus, šiai instaliacijai sukurti panaudota per 500 įvairių Madonų atvaizdų. "Visus juos peržiūrėjus mane patį ištiko emocinis šokas, šie kūriniai turi didžiulį krūvį. Dirbant televizijoje ne visada yra laiko sugrįžti prie fundamentalių dalykų", - apgailestavo R. Bartkevičius.

Skaitmeninė videoinstaliacija - ne tik estetinis, bet ir edukacinis projektas. Spustelėjus pelės klavišą kompiuterio ekrane besikeičiančias Madonas galima sustabdyti ir sužinoti informaciją apie tuo momentu užfiksuotą meno kūrinį bei jo autorių.

Tarp dabarties menininkų sukurtų Madonos variacijų galima išvysti nekanoninių, primityvių, saloninių, kičinių, naujai liturginių, grakščių, abstrakčių švč. Mergelės įvaizdžių. Kiekvienas autorius savo kūrinyje akcentuoja jam svarbius Madonos bruožus.

Žiūrovai ilgai stoviniavo prie grafikės Jūratės Rekevičiūtės sukurtų Madonų. Beje, švč. Mergelės Marijos veidas buvo identiškas autorei. "Niekas nežino, koks iš tiesų buvo švč. Mergelės Marijos veidas. Kiekvienas autorius ją vaizduoja kitaip. Kodėl aš negaliu ja būti? Panaudojau savo kūriniams vyro darytas portretines fotografijas", sakė autorė. "Man Madona - rėmas, į kurį sudedame savo svajones, troškimus, viltis. Jos prašom pagalbos. Manęs taip pat žmonės prašo pagalbos... (juokiasi). Nemanau, kad vaizduodama Madoną su savo veidu pasielgiau šventvagiškai. Juk aš nieko neatėmiau, pati sukūriau, tik pasinaudojau kanonais".

Aurelijos Čepulinskaitės fotografijų atspauduose ant drobės - atpažįstami Madonos paveikslai išnyra iš kaimo buities daiktų apsupties. "Šias Madonas atradau apleistuose Varėnos vienkiemiuose, fotografuodama ciklą "Išėjusių namai". Senose, apleistose sodybose, kurių daugelio dabar jau nebėra, akį patraukė šv. Madonų paveikslai. Kiekviename name jie buvo vis kitokie, kitaip papuošti. Iš jų net buvo galima spėti apie toje sodyboje gyvenusius žmones", - prisiminė autorė savųjų Madonų istorijas.

Klaipėdietis tapytojas Arūnas Mėčius prisipžino norėjęs nutapyti tik maldai sudėtas švč. Mergelės Marijos rankas, tačiau nutapė rožinį laikančias sukryžiuotas rankas ir jų savininkę - audeklu glvą apsigaubusią, akis nuleidusią moterį, labiau primenančią magę nei šventąją. "Toks jau mano stilius. Ką betapyčiau, visi mano darbeliai - velniūkščiai", - šyptelėjo dailininkas.

Jurga PETRONYTĖ