Dailininkų sambūris Mingės kaime

Trečią kartą Minijos kaime vyksta pleneras, į kurį šį kartą susirinko tik tapytojai - iš Klaipėdos, Kretingos, Šakių, Kauno, Vilniaus, Rygos ir Tel Avivo.

Stilių kontrastai

Dailininkai prie molbertų stojo tik šeštadienį, o antradienį nuvykę
pasižiūrėti, ką jie spėjo nuveikti, buvome priblokšti kai kurių produktyvumo. Algirdas Vadoklis drobių su Minijos vaizdais buvo pristatęs pilną kampą.

"Noriu griebti, griebti, griebti. Juk tokie vaizdai aplinkui. Nesvarbu, kad prie to "užgriebto" paskui sėdėsiu metus",- tryško entuziazmu tapytojas, kuris toli gražu nėra produktyviausias iš visų į Miniją suvažiavusiųjų.

Patricija Brekte iš Rygos mėgaudamasi kaimo ramybe, atrado ir tapytinų "objektų".

Rekordus mušė Leo Ray iš Tel Avivo. Iš Vilniaus kilęs, o dabar Tel Avive gyvenantis menininkas tapo abstrakcijas, kuriose yra ir ir humoro apraiškų, ir rimtų užuominų. Jo tapymo manierą bando perimti ir bičiulis iš Vilniaus Viktoras Paukštelis, Lietuvos muzikos akademijos aspirantas, meno licenciatas pianistas, vakarais grojantis visų dailininkų džiaugsmui. Jis sakė, kad iš L. Ray mokosi. Kaip ir iš jo žmonos Noros, su kuria dažnai kartu muzikuoja.

Karvės ir vandens lelijos

Vilnietis Artūras Kavaliauskas į plenerą atvyko, turėdamas tam tikrų sumanymų. Besižavintis japonų menu, jis ketino kurti filosofinius paveikslus triptikus. Iš dalies tuos sumanymus jis jau įgyvendino. Įdomu, kad vilnietį įkvėpė Minijos kaimo pievų proza - karvės. Karvėms abejinga neliko ir Patricija Brekte iš Rygos. Tik jos karvės visai kitokios - su "auskarais" ausyse ir protu akyse.

Kauniečio Gražvydo Kardoko katinai "gimsta" ir aidint saksofono ar kitų pučiamųjų melodijoms.

Kretingiškė Dalia Skridailaitė "puolė" į Minijos gėlynus, vandens lelijas. Savo tapyba, spėju, ji pakerės ne vieno žiūrovo širdį.

Katinai ir kava

Kaunietis Gražvydas Kardokas Minijoje aktyviai vysto katinų tematiką. Katinai jo drobėse pasirodo ir Kaune, tik Minijoje jie - visai kitokie. Mat netikėtai menininkas plenere atrado naują tapymo priemonę - kavos tirščius. "Kavos nemažai išgeriame, o tuos tirščius mūsų mūza Aida šveičia lauk. Va, ir sugalvojau pamėginti, kas iš tų tirščių ant drobės išeitų", - sakė ponas Gražvydas, vakarais pučiantis tai saksofoną, tai birbynę, tai dar kokį nors "lumzdelį", kurių visą kolekciją atsivežė į plenerą.

Paslaptingieji

Vilnietis tapytojas Artūras Kavaliauskas į Miniją atvažiavo turėdamas konkrečių sumanymų, tačiau gamta jam padiktavo ir kitų motyvų.

Paslaptingiausi plenero dailininkai Vytautas Kaunas iš Šakių ir klaipėdietis Arūnas Mėčius. Nepasirodė jie žurnalistams ir plenero organizatorė, Klaipėdos galerijos direktorė Violeta Jusionienė sakė dar nemačiusi nei vieno, nei kito darbų.

"Vytautas tai vis kur krūmuose molbertą pasistato, ir ką padarė, niekam nerodo. Arūnas irgi labai paslaptingas. Na, bet tikimės, kad plenero pabaigoje jie abu mus priblokš", - vylėsi ponia Violeta.

Visi turi darbo

Į plenerą atvyko ir vilnietis psichologas Linas Slušnys su šeima. Savaitės pabaigoje Kintų bažnyčioje turi būti krikštijama jo dukrytė. Jai parinktas labai skambus vardas - Ona Mingė. Mergytė šiemet tapo plenero talismanu. O jos krikštamotė - sodybos šeimininkė Aida Pečeliūnienė.

Psichologas Linas Slušnys ir "Klaipėdos galerijos" direktorė Violeta Jusionienė aktyviai netapo, bet be darbo nesėdi...

Kol tapytojai dirba, namuose niekas be darbo nesėdi. V. Jusionienė dažniausiai imasi musių mušeklių. Kartais jai kompaniją palaiko ir ponas Linas. Nors tų musių ne tiek jau ir daug, tačiau darbo abiem užtenka.

A. Pečeliūnienė, svetingai savo namų duris dailininkams atverianti jau trečią vasarą, šiemet ir maitintojos pareigų ėmėsi (ankstesniais metais dailininkai pas Minijos kaimo kaimyną Stasį Petrošių į kitą krantą pavalgyti plaukdavo). Jai talkina Danutė. Mergina tiek užsikrėtė plenero nuotaikomis, kad niekada teptuko rankose neturėjusi taip pat pabandė tapyti. Tik vargšė kalytė Topsė yra sutrikusi nuo tiek žmonių šeimininkės sodyboje. Nei ji loja, nei uodegos vizgina. Vienintelė bedarbė.

Plenero mūza

"Tuo, ką turiu, aš moku dalintis", - kadaise privačiame pokalbyje yra sakiusi Minijos sodybos šeimininkė A. Pečeliūnienė. Vasaromis iš Klaipėdos gyventi į Miniją persikelianti ponia neabejinga ne tik savo gražiai įrengtiems namams, bet ir kaimo bendruomenės reikalams. Štai prieš keletą metų ji ir sugalvojo tuos plenerus, į kuriuos suvažiuodavo ir skulptoriai. Pernai Aida su mingėnais buvo sutarusi, kad šie priims menininkus ir po savo stogu. Ir beveik prie kiekvieno Minijos namo dabar yra po skulptūrą. Tai Minijoje dirbusių menininkų "ačiū" už pastogę, už duoną kasdieninę.

Šiemet visus menininkus ponia Aida priglobė po savo namų stogu. Ir beveik kiekvienas kalbintas tarsi mantrą kartojo - "Ačiū mūsų mūzai už sudarytą tokį komfortą dirbti ir ilsėtis." Mat sodyboje vakarais vyksta koncertai, diskutuojama, gimsta nauji sumanymai.

Šeštadienį iš ryto visi plenero dalyviai vyks į Kintų bažnyčią dalyvauti Onos Mingės krikštynose, po kurių A. Pečeliūnienės sodyboje įvyks plenere sukurtų darbų paroda. Pasižiūrėti kolegų darbų atvyks kito, Kintuose vakar prasidėjusio, emalės ir muzikos plenero "Pamario ženklai" dalyviai. Jeigu skaitantiems šias eilutes taip pat įdomu pasižiūrėti, ką menininkai sukūrė, atvažiuokite. Čia jūs laukiami. Gal ne tik su tapybos darbais, bet ir su duona bei druska.

Gražina JUODYTĖ