Būti teatre - kito plano aktoriai neturi

Aktoriaus ir režisieriaus Valentino Masalskio kurso studentai jau visai netrukus papildys profesionalių aktorių gretas. Tiesa, visi 17-a aktoriaus duonos jau paragavo: nuo pirmųjų studijų metų turėjo galimybę debiutuoti Klaipėdos jaunimo teatro scenoje ir tapo svarbia jo dalimi.

Nuo pašaukimo nepabėgsi

Iš 17-os V. Masalskio kurso aktorių vos du iš Klaipėdos, visi kiti į uostamiestį studijuoti suvažiavę iš įvairiausių Lietuvos kampelių.

Jaunuoliai atviri: į pajūrį prieš ketverius metus juos atviliojo žinia, jog čia aktorių kursą renka žinomas aktorius ir režisierius V. Masalskis.

"Iš pradžių aš Vilniaus universitete studijavau geografiją, tačiau nuo pašaukimo nepabėgsi. Mečiau pradėtas studijas ir pasukau į aktorystę. Esu laiminga, nes tikrai žinau, kad pasirinkau teisingai. Man patinka ši veikla, patinka Klaipėda, labai norėčiau ir po studijų likti čia", - šypsosi Rugilė Latvėnaitė.

Marija Žemaitytė pasakoja, kad studijuoti vaidybą svajojo nuo vaikystės, todėl svajonės neišsižadėjo net sužinojusi, jog įstojo į mokamą vietą.

"Per metus studijos turėjo kainuoti per 3 tūkst. eurų, tačiau jau buvau suplanavusi, kaip šiuos pinigus per vasarą užsidirbsiu, kad tik galėčiau mokytis. Plano B neturėjau, buvo tik aktorystė arba niekas. Laimė, tvarka pasikeitė, tad mokėti už studijas teko tik pusmetį", - prisimena mergina.

Puikiai brandos egzaminus mokykloje išlaikiusio Pauliaus Pinigio tėvai svajojo, jog sūnus rinksis finansiškai perspektyvesnę profesiją, tačiau tvirtai vaidybą studijuoti apsisprendusio vaikino jiems perkalbėti nepavyko.

"Nė akimirkos tokio sprendimo nesigailėjau. Ši profesija reikalauja daug emocinių ir vidinių jėgų, bet teatre jaučiuosi gerai", - atvirai sako pašnekovas.

Gyventų ir automobilyje

Kalbinti studentai į aktorystę žiūri ne kaip į darbą, bet į išsipildžiusią svajonę, misiją, pašaukimą.

"V. Masalskis užkūrė teatrą mumyse, gerąja prasme įskiepijo fanatizmą jam. Neįsivaizduoju, ką dar be aktorystės gyvenime galėčiau veikti", - tikina Donatas Želvys.

Kūrybingi jauni žmonės prasitaria, kad šiuo metu labiausiai trūksta stabilumo ir tikrumo dėl ateities.

Kas laukia baigus studijas? Ar Klaipėdos jaunimo teatras (KJT) sugebės išlaikyti tokį gausų būrį jaunų aktorių? Ar pavyks uždirbti bent tiek, kad užtektų minimaliam pragyvenimui?

Tokie klausimai sukasi jaunųjų aktorių galvose, tačiau nė vienas jų dėl finansinio stabilumo neketina išsižadėti aktoriaus duonos.

"Jei tvirtai projektuosi idėją, kad nori būti teatre, daug ir sąžiningai dėl to dirbsi, tai viskas kažkaip turi susidėlioti", - optimizmo nestokoja M. Žemaitytė.

"Mes jauni, jei reikės, galime ir kelis mėnesius mašinoje pagyventi, kad tik darytume tai, ką mylime", - jai pritaria D. Želvys.

Paleisti būtų nuodėmė

Gerų žodžių apie savo studentus negaili ir pats V. Masalskis: "Tai darbštūs ir motyvuoti žmonės, kurie sugeba dirbti labai daug darbų: vaidinti, statyti spektaklius, rašyti projektus, siūtis drabužius, gaminti dekoracijas. Jie - tikri teatro profesionalai, ir dabar esminis mūsų klausimas, ką daryti, kad jie toliau būtų trupė, kad išliktų šiame mieste."

Anot menininko, išsilaikyti nedidelei 3-5 žmonių trupei būtų paprasčiau, o štai 22 aktoriai - jau yra iššūkis.

"Tačiau visa mūsų stiprybė ir yra gausoje. Tad norėdami išgyventi, turėsime gyventi dar intensyvesniu ritmu. Kažką įrodyti galime tik darbo tempu, spektaklių gausa, aktyviu dalyvavimu miesto gyvenime. Visada reikalauti reikia pirmiausia iš savęs", - teigia pašnekovas.

Tuo metu Klaipėdos universiteto Menų fakulteto Teatro katedros vedėja docentė Danutė Vaigauskaitė įsitikinusi, jog atsakomybę už tai, kad jaunieji KJT aktoriai po studijų liktų dirbti Klaipėdoje, turėtų prisiimti ir miesto valdžia. Pašnekovė primena, kad meras Vytautas Grubliauskas buvo vienas pirmųjų politikų, kuris inicijavo paramą šio teatro uostamiestyje kūrimuisi.

"Meras suprato, kaip svarbu mieste turėti jaunų, gabių menininkų. KJT gavo solidžią paramą pirmaisiais savo veiklos metais. Man labai keista, kad šiandien, kai padarytas didžiulis įdirbis, o KJT spektaklių žiūrėti važiuoja iš visos Lietuvos, ta parama akivaizdžiai sumažėjo", - kalba pašnekovė bei priduria, kad būtų nuodėmė paleisti septyniolika į Klaipėdos kultūrinį gyvenimą aktyviai įsiliejusių žmonių.

Rinks naują kursą

KJT stebina savo produktyvumu ir kūrybingumu. Klaipėdos "Kultūros fabrike", kur dabar reziduoja jo aktoriai, vos sutelpa žiūrovai, norintys išvysti naujus šio teatro spektaklius.

"Tai vienas aktyviausių rezidentų pirmus metus veikiančiame "Kultūros fabrike". Kūrybinė grupė reguliariai kiekvieną mėnesį paruošia 4-5 spektaklius įvairaus amžiaus publikai. Pagal preliminarius skaičiavimus, jų spektakliai sudaro apie 15-20 proc. visų "Kultūros fabrike" vykstančių renginių", - sako VšĮ Klaipėdos ekonominės plėtros agentūros kultūros vadybininkė Laura Jackevičiūtė.

D. Vaigauskaitė pažymi, kad tokio teatro, koks yra V. Masalskio vadovaujamas KJT, daugiau Lietuvoje nėra: "Tai yra mūsų miesto vertybė. Turime pripažinti, kad vis dėlto esame provincija, todėl prisivilioję tokio kalibro menininką kaip V. Masalskis turime jausti ne tik garbę, bet ir atsakomybę."

Į Klaipėdos universiteto Menų fakultetą prisikviesti šį žinomą aktorių ir režisierių Teatro katedros vedėja svajojo seniai. Tai pavyko, kai prieš šešerius metus būriui Vilniaus kolegijos Menų fakultete pramoginio meno studijas baigusių žmonių čia sudaryta galimybė baigti išlyginamąsias studijas ir įgyti aukštąjį universitetinį išsilavinimą.

Su savo studentais ir būriu kūrėjų: Nijole Sinkevičiūte, Renata Valčik, Lora Juodkaite į uostamiestį atvykęs V. Masalskis įnešė gūsį gaivaus oro ne tik į universiteto, bet ir viso miesto kultūrinį gyvenimą.

"Jo suburtas KJT pakeitė miesto kultūrinio gyvenimo veidą, sujudino miestą, įkvėpė Klaipėdai gyvybės", - kalba pašnekovė. Anot jos, tikras stebuklas turėti tokį kolegą, kuris nuolat atviras visoms idėjoms, nuolat ieško kažko naujo ir ugdo jaunus aktorius, kuriuos išleidžia į gyvenimą.

Štai ir šią vasarą V. Masalskis Klaipėdos universitete pradeda rinkti naują vaidybos studentų kursą.