"Bulvinė pasaka" - naujas produktas vaikams

Komentarai

Šiuolaikškas, dinamiškas siužetas ir muzika, spalvingi ir šmaikštūs kostiumai bei dekoracijos, charakteringi personažai - tarsi šviežio oro gūsis, naujas produktas vaikams skirtų tradicinių teatro spektaklių
panoramoje. Beje, tinkantis ir suaugusiesiems.

Taip trumpai galima nusakyti praeitą savaitę Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre įvykusią premjerą - Anatano Kučinsko operą "Bulvinė pasakaitė", pagal Daivos Čepauskaitės libretą.

Nuo pirmųjų akordų, į kuriuos, rodos, įsipina ir A. L. Vėberio roko operų, ir "Baltaragio malūno" ir kiti atgarsiai, nuo pirmosios scenos, kurioje blogieji veikėjai - Pelės - gąsdinasi ir mušasi per galvas su bokso pirštinėmis - aišku, jog šis spektaklis bus kitoks. Be patosiškos didaktikos ir moralų, be infantilių intonacijų, skirtų "vaikučiams".

Pėlės pasirodo grėsmingos. Jos alkanos. Astrologas pranašauja bado dieną. O kai ištinka badas, valgymui tinka ir Bulvės. Pelės užpuola Bulvių karalystę, pagrobia princesę Bulvytę, kurią vėliau išvaduoja įsimylėjęs Ridikėlis. Kaip tikroje pasakoje viskas baigiasi vestuvėmis su daina "Išdygo bulvytė ant pylimo, dėl jauno bernelio, dėl mylimo...", tik Pelės nusižiūri kitą maisto subjektą - poną Makaroną. Toks "Bulvinės pasakos" siužetas. Paprastas ir aiškus.

Grėsmingoms Pelėms priešpastatoma šviesi ir minkšta Bulvinių traškučių karalystė. Jos stilistinė estetika (scenografiją ir kostiumus kūrė dailininkai Artūras Šimonis, Vilija Šuklytė) primena populiarųjų televizijos serialą vaikams "Teletabiai". Tokie patys kaip Teletabių - Bulvių kostiumai, asociacijas kelia ir analogiški dekoracijų akcentai - čiuožykla, laistytuvėliai. Tačiau tai nereiškia originalumo stokos "Bulvinėje pasakoje". Jos kūrėjai drąsiai teigia - visas šis spektaklis, pradedant muzika ir pjese, baigiant režisūra, komponuojamas tarsi iš lupenų. Tai - vienas iš postmodernaus meno bruožų. Postmoderniems šių dienų vaikams kaip tik tokio teatro ir reikia.

Kitas spektaklio vaikams sėkmės garantas - dinamika. "Bulvinės pasakos" režisierius Ramūnas Kaubrys, pradėjęs laikinai eiti Klaipėdos valstybinio muzikkinio teatro vadovo pareigas, režisuoti spektaklį patikėjo savo asistentui choreografui Aurelijui Liškauskui. Choreografas, žinoma, pasistengė, kad pasakoje nepritrūktų judesio ir veiksmo. Publika tai įvertino.

"Bulvinėje pasakoje" - daug ryškių charakterių, įsimintinų personažų. Princesės Bulvytės (solistė Rita Petrauksaitė) vaidmuo primena princesę iš "Brėmeno muzikantų". Ji - aikštinga, užsispyrusi, drąsi, išdykusi, vėjavaikė, nepamirštanti pasipudruoti nosytės. Ją įsimylėjęs Ridikėlis (solistas Mindaugas Rojus) - tarsi iš mėnulio iškritęs romantikas, deklamuojantis eilėraščius apie meilę. Romantiškumas jį paverčia juokinga daržove pasaulyje, kuriame verda kova dėl išgyvenimo.

Pelių karalius (solistas Virgis Pupšys) - tai jėgos ir vyriškumo kaukė, po kurio slepiasi ne savo jėgomis, o astrologija ir sapnais fanatiškai tikinti būtybė. Bulvių karaliaus (solistas Šarūnas Juškevičius) - tai išglebusio pensininko, kurio pagrindinis gyvenimo tikslas pasimaitinti, personifikacija. Tiesa, bėdai ištikus, jis sugeba sutelkti jėgas mitingą primenančiai kovai prieš Pelių valdžią.

Viena tikriausių ir juokingiausių, žaismingiausių Pelių - pati mažiausioji (solistas Stasys Rezgevičius). Karininko Runkelio (solistas Artūras Kozlovskis) statiškas charakteris nėra vizualiai išskirtinis, tačiau jo bosas užtepa keletą įsimintinų sodrių potėpių ant pasakos vokalinės paletės. Netikėtos, pakilios nuotaikos spektaklio finalui suteikia muzikanto Morkos (solistas Kęstutis Nevulis)su akordeonu ir su itališku akcentu kalbančio Barano Makarono (solistas Gintautas Platūkis) pasirodymas.

Žiūrovų balsas

Nedas, 7-erių metų

Aš pirmą kartą teatre. Man labiausiai patiko spektaklio pradžia, kaip pelės žaidė ir gąsdinosi ir dar labai patiko Bulvytės pagrobimas.

Jovaras, 8-erių metų

Spektaklis patiko. Aš pirmą kartą teatre, neturiu su kuo palyginti. Labiausiai patiko pelės.

Igneta, 14-kos metų

Patiko dekoracijos, staigūs, netikėti spektaklio veikėjų judesiai, pašaudymai. Labai patiko muzika, jog orkestras gyvai groja. Esu mačiusi daugiau vaikiškų spektaklių. Šitas išsiskiria gyvybingumu, šiuolaikiška muzika.

Nelė, Jovaro ir Ignetos mama

Gyvename Šilutėje. Pirmą kartą su vaikais atvykome į Klaipėdos muzikinį teatrą. Mane labai sužavėjo spektaklis. Veikėjai įdomūs, dekoracijos gražios, daug veiksmo, šurmulio, spalvų, saliutų. Muzika įdomi.

Kamilė, 5-erių metų

Labai labai patiko spektaklis, o labiausiai - Bulvytė, nes gražiai apsirengusi. Pelės taip pat patiko, nors ir pagrobė Bulvytę. O prieš dvi savaites mačiau kitą spektaklį apie Pelenę. Pelenė man labiau patiko, nes anksčiau jau buvau skaičiusi pasaką.

Audronė, Kamilės močiutė

Nuostabi pasaka. Šiuolaikinė ir labai daug pasakanti. Man labai patiko frazė, jog galima nusinuodyti kokakola. Labai aktualu.

Vytautas, 15-kos metų

Man labiausiai patiko pati mažiausia Pelytė. Mažas, bet labai pavykęs vaidmuo. Mielai žiūrėčiau šį spektaklį antrą kartą. Ko gero, pasikviesiu ir draugus.

Jurga PETRONYTĖ