Būdas praplėsti "savo" Vytauto Kernagio paveikslo rėmus

Klaipėdoje, Ievos Simonaitytės bibliotekoje, šią savaitę pristatyta Rūtos Oginskaitės knyga "Nes nežinojau, kad tu nežinai" apie Vytautą Kernagį.

Sausakimšoje bibliotekos salėje tarsi tęsėsi Kalėdos aidint Vytauto Kernagio dainoms, o ekrane - toks pažįstamas (vakaro metu paaiškėjo, kad mes labiau pažinojome V. Kernagio sceninį įvaizdį) maestro pačiose įvairiausiose situacijose: kai koncertuodamas Aukščiausiosios Tarybos gynėjams 1991 m. sausį užmiršo dainos "Nes nežinojau, kad tu nežinai" žodžius ir pats iš savęs pasišaipė, kai replikavo ir šmaikščiai bendravo su publika... Tai - vaizdo įrašai iš Vytauto Kernagio fondo paruošto kompaktinio disko, kuris pridedamas prie knygos kietais viršeliais (yra išleista ir minkštais viršeliais, be audio- bei videopriedų).

Knygos pristatymo vakare buvo įdomu išgirsti ne tik autorės R. Oginskaitės tiesioginio bendravimo su V. Kernagiu peripetijas, bet ir Klaipėdos dramos teatro aktoriaus Ryčio Gustaičio prisiminimus, kaip Vilniaus 23-iojoje vidurinėje prasidėjo V. Kernagio suburto ansamblio "Aisčiai" gyvenimas. Ir kaip dėl ansamblio atributų - Vyčio kryžių - ansamblio nariai, tarp jų - ir R. Gustaitis kartu su V. Kernagiu, turėjo eiti aiškintis į "Dzeržinskio rūmus".

Klaipėdos dramos teatro aktoriai Regina Šaltenytė ir Igoris Reklaitis papasakojo, kaip jie "atgamino" V. Kernagio sukurtus zongus (zongas - kabareto arba gatvės dainelė, turinti kritikos elementų) režisierės A. Ragauskaitės Klaipėdos dramos teatre statytam Bertoldo Brechto spektakliui "Gerasis žmogus iš Sezuano". Jei ne šių dviejų aktorių pastangos, kažin ar būtume turėję "Neatrastą Kernagį", nes jis tų zongų, regis, nelabai vertino. Kartą įrašęs į kasetę Klaipėdos dramos teatre, juos užmiršo, nes natų rašyti savo kūrybai taip ir neišmoko...

Dabar R. Šaltenytė, pagrindinio vaidmens atlikėja minėtam spektaklyje bei kaip KU režisierių kurso pedagogė, jį atgaivino KU Mokomajame teatre. Ir džiaugiasi aktorės širdis, kai mato, kokie žmonės spektaklio ateina pasižiūrėti. Ji įsitikinusi, kad didžiulė trauka - V. Kernagio sukurti spektaklio zongai.

Savo bendravimo su V. Kernagiu momentus papaskojo ir aktorius Sigitas Jačėnas, organizavęs knygos pristatymą Klaipėdoje. Jis maestro dėkingas už tai, kad kadaise būdamas Valstybinės konservatorijos aktorių kurso priėmimo komisijoje, užtarė tokį pat akiniuotį Jačėną, kaip ir jis pats.

Turbūt teisi knygos autorė R. Oginskaitė, teigdama, kad kiekvienas mūsų atmintyje ir sielose nešiojamės "savo" V. Kernagio paveikslą. Knyga ir kompaktinė plokštelė tiesiog praplės to "savo" Kernagio paveikslo rėmus.

Gražina JUODYTĖ