Briuselis puošiasi kukliau nei Klaipėda,

Briuselyje Gentvilų šeima eglutės nepuošė - Kalėdas jie švęs Klaipėdoje. Tačiau saviškius - klaipėdiečių kultūrininkų delegaciją, nedideliame išsinuomotame bute europarlamentaras Eugenijus Gentvilas, jo žmona Aušra bei dvi dukros pasitiko lyg šventę...

Europarlamentaro kvietimu dvidešimt Klaipėdos kultūros ir meno atstovų gruodžio viduryje apsilankė Europos sostinėje. Buvome nusiteikę išvysti "biurokratijos veidą", tačiau tokį įspūdį paliko tik tuščias Europarlamentas. Mūsų vizito dieną visi europarlamentarai buvo išvykę posėdžiauti į Strasbūrą. Kalėdinis Briuselis mus maloniai nustebino subtilia belgiška harmonija ir nuosaikumu.

Fejerverkai - be pertraukos

Ilgi keturių, penkių aukštų Briuselio namai sulipdyti iš siaurų, skirtingu laikmečiu statytų fragmentų. Kiekvienam fragmentui būdinga vis kitokia stilistika, tačiau jų visuma akies nerėžia, net jei šalia renesansinio kvadrato glaudžiasi šiuolaikinės statybos kampas. Dideli užuolaidomis neuždengti langai, atveriantys praeiviams čionykščių gyvenimus, sukuria nuoširdumo atmosferą.

Lietuvių supratimu, kalėdinė miesto puošyba tuo gražesnė, kuo ryškesnė, kuo daugiau jai panaudota lempučių ir blizgučių. Belgai vadovaujasi kitokiomis nuostatomis. Briuselis papuoštas kukliau nei Klaipėda, tačiau efektingiau. Centrinių miesto gatvių pakraščiuose augantys medžiai, kaip ir pas mus, apkabinėti lempučių girliandomis. Tačiau jos nešviečia nuolat, o kas keliasdešimt sekundžių sužimba, imituodamos fejerverko puokštę.

Kiekvienas europarlamentaras paviešėti Briuselyje per metus gali pasikviesti iki 100 žmonių. Ponas Eugenijus pirmasis pakvietė Klaipėdos kultūros atstovų delegaciją

Briuselio senamiestyje prieššventiniu laikotarpiu nuolat veikia čiuožykla ir kalėdinė mugė. Rankų darbo niekučiais, meno kūriniais, rytietiškomis prekėmis ir įvairiais karštais užkandžiais čia prekiauja imigrantai. Mugėje iki vėlaus vakaro šurmuliuoja minia žmonių, tačiau didžiausias srautas plūsta į Katerinos aikštę.

Stebuklai tik naktį

Vėlų vakarą išnirę į Katerinos aikštę, netekome žado. Kalėdų stebuklas, pasaka!

Ausis kuteno lyriška, neįkyri melodija, skambus vaiko juokas. Aikštės centre tik švelniai mirksinčiomis retomis lempučių girliandomis buvo papuošta viena didelė ir apie dešimtį mažesnių eglučių. Mažesnės žaliaskarės sukosi aplink savo ašį. Šalia eglučių giratės įrengta prakartėlė su gyvais žvėreliais. Tačiau didžiausią įspūdį kėlė lazerių šou. Veriantys žali lazerių spinduliai lyg vaiduokliai šmėkščiojo Katerinos aikštę supančiuose architektūros šedevruose. Po kurio laiko pastebėjome, kad lazerius valdo patys šou dalyviai. Valdymo pultas - dideli slankiojantys bumbulai, įmontuoti medžio kelmuose eglučių giraitėje ir prieinami net vaikams.

Apsalę nuo įspūdžių sugrįžome į Katerinos aikštę dienos metu. Įtarimai, jog dienos šviesa išsklaidys stebuklus, pasitvirtino. Aikštė atrodė nykiai. Eglutės be žaisliukų neturėjo šventinio žavesio. Negana to, pastebėjome, kad didžioji eglė pastatyta kreivai.

Ramūs kaip belgai

Aušros Gentvilienės ir jaunosios Gentvilaitės nešė ant stalo garuojančią vakarienę. Tarp moteriškių kaipmat užsimezgė pokalbis apie namus, parduotuves, belgų kelių eismo ypatumus.

"Metams išsinuomodami butą su baldais ir daiktais, pasirašėme aštuoniolikos puslapių sutartį. Joje - gausybė draudimų. Nieko negalime čia keisti, perstatinėti. Negalime nukabinti "ypatingai belgiškų" gėlių fotonatiurmortų, negalime atsivežti savo katės, kuri, vargšė, tuoj katinukų turės, vakare negalime net garsiau kalbėti, kad nesutrikdytume kaimynų ramybės..." - pasakojo ponia Aušra.

Briuselio parduotuvėse ji supratusi posakio "ramus kaip belgas" prasmę. "Atvykusi čia prisiminiau, ką reiškia stovėti eilėse. Jeigu tokios eilės susidarytų prekybos centre Lietuvoje - tautiečiai vieni kitiems ir pardavėjoms gerkles perkąstų. O čia stovi visi kuo ramiausiai, laukia. Pardavėjos pasišnekučiuoja su klientais, ir niekas dėl to nepyksta", - stebėjosi A. Gentvilienė, pati maisto produktus mieliau perkanti turguje.

Automobilis su kaspinėliais

Istorijos mokytojos darbą Lietuvoje iškeitusi į namų šeimininkės pareigas Briuselyje, Aušra nesijaučia daug praradusi. Iš dukrų vadovėlių ji mokosi prancūzų kalbos, be kurios Belgijoje neišsiversi, ir džiaugiasi galimybe savaitgaliais keliauti po Europą. "Iš čia viskas ranka pasiekiama. Vos kelios valandos kelio automobiliu iki Vokietijos, Prancūzijos, Olandijos. Nors mano vairavimo įgūdžiai menki - problemų kelyje nekyla. Belgijoje eismo naujokai užsiriša spalvotą kaspinėlį ant automobilio antenos. Tai laiduoja jiems visapusišką toleranciją. Apie eismo kultūrą viską pasako statistika - Briuselyje per mėnesį vidutiniškai įvyksta dvi "metalinės" avarijos", - dalijosi įspūdžiais ponia Aušra.

Europarlamentaro dukroms nekyla sunkumų mokytis užsienio kalbomis. Rūta mokosi švedų kalba, kadangi iki tol jau buvo metus praleidusi Švedijoje. Rasa mokosi britiškoje klasėje. Ant mergaičių mokslo stalo nėra nei vadovėlių, nei sąsiuvinių, tik nešiojamas kompiuteris.

E. Gentvilas pajuokavo, jog į namus sugrįžta tik persirengti. Europarlamentaro gyvenimo būdas kaip čigono - nuolatinės kelionės tarp Lietuvos, Briuselio ir Strasbūro. Laisvalaikį E. Gentvilas skiria šeimai, po senovei neatsisako bokalo alaus.

Turėjom progos ir mes paragauti belgiško alaus. Konstatavome, jog silpnas, maišytas su visokių uogų, obuolių ar kriaušių sultimis, alus neatitinka lietuvio skonio. Užtat visi teigiamai įvertinome garsųjį belgų šokoladą.

Bus daugiau