Benas į Nidą plauks birželį

"Šį kartą neinicijavome jokių renginių. Pagalvojome, gal jau reikia pertraukos ir mums, ir visiems kitiems. Bet Lietuvos televizija parengė koncertą, viską jie organizavo patys, dar kažkas vyks per Gatvės muzikos dieną. Kaip tik šią savaitę įteikę V.Kernagio stipendiją, šeštadienį visi šeimos nariai susirinksime ir pabūsime tyloje“, - „Respublikos“ žurnalistams sakė maestro našlė Dalia Kernagienė.

D.Kernagienė svarsto, ar pavyks vykti į tradicinį Nidos festivalį, nes yra apsivertusi darbais privačioje aukštojoje dizaino mokykloje - kaip tik tomis dienomis keli studentai ginsis diplominius darbus. „Manau, vis tiek kas nors iš mūsų važiuos. Dukrai Eglei truputį problemiška važiuoti dėl mažų vaikų. Bet sūnus su šeima, ko gero, važiuos“, - spėja D.Kernagienė.

Tuo tarpu Neringos savivaldybės meras Antanas Vinkus intensyviai ruošiasi ne pirmus metus vyksiančiam festivaliui: „Iš tiesų šis festivalis sulaukia didžiulio Neringos svečių - tiek iš Lietuvos, tiek užsienio valstybių - susidomėjimo. Jis plačiai nuskambėjęs kitose valstybėse, - sakė meras. - V.Kernagis svarbus ne tik mums, bet ir visai Lietuvai. Festivalio pavadinimas „Benai, plaukiam į Nidą“ daug ką pasako: su V.Kernagio vardu mes einame į šią šventę, su maestro vardu mes ėjome ir džiaugėmės atgaudami mūsų laisvę. Su V.Kernagio vardu ir su jo atliekamomis dainomis mes ir toliau puošime mūsų brangią ir mylimą Neringą“.

Be garsių atlikėjų muzikinės programos, šiemet vasaros sezono pradžios šventė prasidės kultūrinių mainų konferencija „Aktyvios moters įtaka ir jos reikšmė kultūriniam turizmui Baltijos jūros regiono šalyse“, kurioje dalyvaus žymios lietuvių ir užsienio moterys - verslininkės, mokslininkės, akademikės. Bene didžiausia muzikinė staigmena - specialiai sumontuotoje scenoje Nidos uoste gros Kauno miesto simfoninis orkestras. „Nuotaika puiki, mes esame pasiruošę šventei, laukiame svečių ne tik iš Lietuvos. Tik meldžiame Dievą ir likimą, kad mus visus pamylėtų gražus oras. Neringoje prognozės, kaip mes mėgstame sakyti, kartais su Dievo palaima būna geresnės“, - juokėsi A.Vinkus.

Beje, D.Kernagienė prisipažįsta, kad vyro V.Kernagio atminimą daug maloniau paminėti ne renginiais, bet prasmingais darbais.

„Dabar mūsų veikla truputėlį prislopusi - galbūt tai stabtelėjimas prieš būsimą pakilimą. Kadangi V.Kernagio fondas buvo įkurtas, kai Vytas sirgo, ir mes galvojome apie sergančiuosius onkologinėmis ligomis, dabar mūsų fondas vykdo fantastišką savanoriškumo principu paremtą projektą. Kiekvieną savaitę jau daugiau kaip metus važiuojama pas onkologinėmis ligomis sergančius vaikus su kokiu nors įdomiu menininku - rašytoju, dailininku, fotografu, - jie kartu kuria pasakas, piešia, fotografuoja ir pan. Tai labai šaunus projektas, kuris bent laikinai atitraukia sergančius vaikučius nuo niūrios kasdienybės. Iš pradžių mes padėjome ir medikamentais, bet jau išseko V.Kernagio fondo lėšos, - apgailestauja D.Kernagienė. - Gaila, kad negaliu surinkti bent minimalių lėšų, už kurias būtų galima nupirkti piešimo popieriaus ar dažų. Gal visiems atrodo, kad prasideda spekuliacija visais šitais dalykais ir pasidaro koktu nuo bet kokio raginimo paaukoti onkologinėmis ligomis sergantiems vaikams. Bet kaip man įrodyti žmonėms, kad tai yra labai reikalingas dalykas? Tai yra mūsų vaikai, mes turime jiems padėti. Kas kitas, jeigu ne mes, lietuviai, pasirūpinsime savo sergančiais vaikučiais?“

Parengta pagal dienraščio "Respublika" priedą "Julius/Brigita"