Bachmano dvaro sugrįžimas

"Gilios upės tykiai teka. Gilios upės - tai praeities saugykla. Be seniau gyvenusių žmonių gyvenimo tekėjimo, be jų moralės kodekso, be jų darbų ir žygių, be jų kasdienybės ir siekių mes - nevisaverčiai. Atmintis reikalinga kiekvienam iš mūsų kaip gyvenimo gėrybė. Tai - mūsų dvasinis turtas", - sakė istorikė Jovita Saulėnienė.

Ką slepia Bachmano dvaras, kas jame gyveno, ką turėtume įvertinti šiandien, ką reiktų įamžinti ar atkurti? Visa tai sužinoti ir pakvietė Paupių bendruomenės iniciatyvinė grupė. Ruošdamiesi šiam susitikimui gyventojai visą mėnesį nešė savo senąsias fotografijas į Klaipėdos valstybinės kolegijos biblioteką, kur ir buvo pradėtas kaupti istorinis fotografijų archyvas.

Vietos bendruomenė siekia geriau pažinti vieni kitus, dvaro istoriją ir turi gerų ketinimų sutvarkyti aplinką. Į šią iniciatyvą geranoriškai įsijungė ir Klaipėdos valstybinė kolegija, sodo centras "Frezija". Susitikimo metu parko teritorijoje buvo pasodintas klevas - gerų iniciatyvų pradžios ženklas.

Buvo ir psichiatrijos ligoninė

Susitikimo metu istorikė J. Saulėnienė pristatė Bachmano dvaro istorijos puslapius: 14 kompleksinių dalių regioninės reikšmės XVIII a.-XX a. pirmos pusės kultūros vertybes - dvaro sodybos statinius, jų vietas, vandens telkinius, kelių tinklus, parko fragmentus.

Remiantis istoriniais duomenimis, XV-XVI a. Bachmano žemė buvo didelis valdų kompleksas į rytus nuo Klaipėdos, prie Danės upės. Jau XVI a. šiame valdų komplekse pradėjo formuotis nedideli dvareliai. Būsimo Bachmano dvaro pagrindu tapo Klaipėdos kunigo Joachimo Neresiaus ir valsčiaus raštininko Mertino Heintzo sklypai, atitekę Klaipėdos komendantui vyr. leitenantui Levinui von Nolde ir XVII a. pirmojoje pusėje sujungti į vieną valdą. Ūkiui buvo suteiktas kilmingojo dvaro titulas.

XVII a. pabaigoje - XVIII a. pradžioje, kai dvarą valdė Rumbelių šeima, Bachmano dvaras vadintas Rummelshovu. 1778 m. tuometinis dvaro savininkas pastatė naujus mūrinius dvaro rūmus. Po jo mirties dvaras atiteko žmonai, kuri testamentu užrašė jį Neturtingųjų berniukų auklėjimo įstaigai. Prieglauda atidaryta 1847 m. XX a. pr. ji vadinosi V. Goes - Bachmano auklėjimo (ugdymo) institutu.

Prieglauda XX a. 3-iajame dešimtmetyje uždaryta. Jos pastatas naudotas konservatorijos bendrabučiui, įvairių Klaipėdos įstaigų bendrabučiams, o apie 1930-1931 m. į šiaurę nuo dvaro centro pastatyta psichiatrijos ligoninė. Šiuo metu Bachmano dvaro sodybos ir ligoninės pastato kompleksas priklauso Klaipėdos valstybinei kolegijai.

ATMINIMAS. Istorikė Jovita Saulėnienė skaitė paskaitą apie Bachmano žemės valdytojus, gyventojus bei įvykius.

Bendruomenė norėtų įamžinti šioje žemėje gimusį garsų poetą Simoną Dachą, geradarį W. A. Rhenių ir kitus garsius žmones bei įvykius. Planuojama tęsti renginių ciklą, skirtą Bachmano žemės istoriniam pažinimui.

Prieš 600 metų

Netoli Bachmano dvaro yra Kalniškių piliakalnis, Slengių kapinynas, Šaulių dvaras ir galimai čia buvusi kuršių Pois pilis. Šiomis dienomis sensacija kilo ir dėl surasto archeologinio lobio Bachmano žemėje.

Pasak J. Saulėnienės, seniausi radiniai iš Bachmano žemės, manoma, iš paleolito amžiaus, saugomi Proistorės ir ankstyvosios istorijos muziejuje Berlyne. Ir nuo Paupių bendruomenės priklauso, ar jie išsiaiškins, kokie tai radiniai ir kokį kultūrinį lauką jie sukurs Bachmano žemėje.

Susitikime buvo kalbėta, kokie buvo Bachmano žemės ryšiai su Klaipėdos miestu, kokie Bachmano dvaro atsiradimo istoriniai etapai bei ryškiausios dvaro asmenybės.

"Pirmąjį kartą apie Bachmano žemę užsiminta beveik prieš 600 metų, 1434-aisiais. Mūsų laikais ja rimčiau susirūpinta 1992 m., kai buvo sudarytas šio architektūros paminklo teritorijos planas, kuriame užfiksuota 15 išlikusių buvusios Bachmano dvaro sodybos pastatų. Dėl perstatymų autentiškas jų vaizdas sunaikintas", - sakė istorikė.

Valstybės kultūros vertybių registre šiuo metu nurodyta saugoti 14 kompleksinių dalių. Pasak J. Saulėnienės, daugiausia faktų apie Bachmaną paliko J. Zembrickis.

Bachmano žemė

Kai Klaipėda buvo vadinama Memeliu, nuo 1328 m. tapusi Vokiečių ordino, o nuo 1525 m. Prūsijos Kunigaikštystės miestu, Paupių vietovė vadinosi Backmessland - Bachmano žemė, vardą įgavusi nuo čia gyvenusio Bachmano. Jo būta garbingo ir įtakingo žmogaus, apie kurį žinome tik tiek, kad 1434 m. jis mokėjo net 25 markes mokesčių miestui.

"XV-XVI a. Prūsijos valdovui priklausiusi Bachmano žemė buvo didelis valdų kompleksas prie Dangės upės, nusidriekęs iki Karališkių ir Baukštininkų. Žemės valda didumu prilygo dvarų valdų kompleksams Tauralaukiui ir Roteriui. Vietovė buvo tankiai apgyvendinta gyventojų, priklausiusių nuo Klaipėdos pilies. Jų sudėtis dėl karų kito. Pašaukus komtūrui, jie privalėjo eiti karo tarnybą su ilgosiomis ietimis ir laikyti nuolat parengtus arklius", - sakė J. Saulėnienė.

Pasak istorikės, XVI a. šiose valdose pradėjo formuotis nedideli dvareliai, kurių savininkai buvo pilies ir valsčiaus pareigūnai, kunigai, kariškiai. Turime žinoti, kad Bachmano žemėje 1605 m. gimė ir iki 14 metų senelio Benedikto Docho namuose augo pirmasis žinomas Klaipėdos poetas Simonas Dachas. Mirus motinai jis išvyko mokytis į Karaliaučių.

Ėjo iš rankų į rankas

Bachmano žemės istorija turtinga įvykių. 1603 m. čia beveik 35 hektarų žemės nusipirko Klaipėdos kunigas ir vyriausiasis dvasininkas J. Neresius, kilęs iš Pomeranijos, pamokslaudavęs kareiviams. Žemės gavo ir valsčiaus raštininkas M. Heintzas, o J. Neresius įkūrė čia dvarą. Jo valdas išplėtė kariškis Levinas von Noldė.

"1629 m. Karaliaučiuje kurfiurstas Georgas Vilhelmas pasirašė dokumentą, skelbiantį, jog Klaipėdos piliai sustiprinti, Miumelel (tai buvo vienas Memelio vardų) miestui išplėsti ir pylimams aplinkui supilti buvo nugriauti trijų kunigų ir mokyklos tarnautojo namai ir mokykla. Antrasis dokumentas, susijęs su švediškojo Klaipėdos laikotarpio pabaiga (švedai valdė 1629-1635 m.), liudija, jog Bachmano žemė buvo perduota miesto tarybai, kuri ją išsinuomojo už 1 000 markių, o pajamas skyrė reformatų bažnyčiai išlaikyti. Beje, Bachmano žemėje gyvenusi dvarininkė von Borcke Klaipėdos reformatų bažnyčiai padovanojo sidabrinius krikšto vonelę bei ąsotį", - sakė istorikė.

1697 m. Bachmano dvarą nusipirko Evaldas von Rumbelis iš Kuršo, įrengė čia sodą, kalvę. Vėliau dvaras ėjo iš rankų į rankas. Bachmano dvaro teritorijoje buvo įkurta paauglių auklėjimo įstaiga, našlaičių ir pamestinukų prieglauda. Čia veikė ir liaudies mokykla.

Naujas vardas - Paupiai

Pasak istorikės, 1807 m. Bachmano dvare jo valdytojas Rhenius priėmė Prūsijos valdovų vaikus. 1868 m. dvaro sodybos plane pažymėti du gyvenamieji namai, trys nedideli ir vienas labai ilgas ūkinis pastatas. Dvaras buvo apstatytas pagal "prūsiško kiemo" tradicijas: svarbiausi pastatai statyti kiemo pakraščiais, formuojant uždarą, taisyklingo plano erdvę. XVII a. buvo užveistas didelis parkas. 1874 m. dvare stovėjo 5 gyvenamieji pastatai, buvo 15 ūkių, 155 gyventojai. 1880 m. pastačius tiltą per Danę ir nutiesus plentą į Plikius, dvaras atsidūrė tarp dviejų svarbių kelių.

Prijungus Klaipėdos kraštą prie Lietuvos, 1923 m. Bachmano dvaras vadintas Paupiais. Paskutinio dvarą nuomojusio Jozefo Švandto valdos sudarė 1000 margų derlingos žemės. Jis alaus daryklai augino kviečius, avižas, miežius, karves, veislinius arklius. Dvare gyveno 14 darbininkų šeimų, vežikas, račius, veikė kalvė. Dvaro šiauriniame pakraštyje veikė plytinė iki XIX a. pabaigos, minimas vėjo malūnas.

Pasak istorikės, 1905 m. per dvaro žemę buvo nutiesta siaurojo geležinkelio linija Laugaliai-Klaipėda. 1907 m. Bachmano dvarui priklausė 721 ha žemės, jo teritorijoje buvo 13 gyvenamųjų namų, gyveno 34 šeimos, iš viso dvaro žemėse buvo 204 gyventojai.

Uždaviniai bendruomenei 1917 m. miestas iš prieglaudos nupirko Bachmano dvaro žemei priklausiusį Lidenhofo dvarelį, uždarytos prieglaudos pastatas naudotas S. Šimkaus konservatorijos bendrabučiui. Apie 1930 metus į šiaurę nuo dvaro centro, prie naujojo kelio į Klaipėdą buvo pastatyta psichiatrijos ligoninė. Per karą dvarvietė beveik nenukentėjo. Ryškūs pokyčiai vyko XX a. antroje pusėje, kai buvo nugriauta dalis pastatų, sunaikinti parko fragmentai, takai. Taigi Paupių bendruomenė turės ką veikti, atkurdama buvusios Bachmano žemės šlovę. Artimiausio susitikimo metu ji patvirtins bendruomenės veiklos nuostatus, aptars, kaip atsodinti buvusį Bachmano dvaro parką ir kaip įamžinti Simono Dacho atminimą - paminklu ar bent akmeniu. Iš buvusios didybės yra išlikęs vienas dvaro rūmų pastatas, berniukų prieglaudos pastatas, ūkiniai raudonų plytų mūrai, kalvė, kumetynas ir psichiatrinė ligoninė, kurios vietoje dabar yra Klaipėdos valstybinės kolegijos auditorijos.