Autorių teisės: pažeidimai tyko už kiekvieno kampo

Visoje Lietuvoje, neišskiriant ir Klaipėdos, kasdien pažeidžiamos autorių teisės. Netrūksta atvejų, kai autorių kūriniai neteisėtai naudojami piktybiškai. [CITATA] Nesibodima ne tik nenurodyti kūrinio autoriaus jį demonstruojant viešai, bet ir kūrinį išdarkyti, pavyzdžiui, į renesanso stiliaus paveikslą įklijuoti plaukų džiovintuvą ar į Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kūrinį patupdyti slidininkus. Tiesa, autorių teisių klausimas vis dar išlieka labai slidus. Pasirodo, šios teisės dažnai pažeidžiamos nesąmoningai, mat pavojus prasižengti tyko už kiekvieno kampo. Pakanka neatidžiai panaudotos fotografijos, kurioje matomas meno kūrinys, ar neatsargios citatos ant prekės pakuotės.

Klaipėdos miesto savivaldybės viešajai bibliotekai vykdant projektą "Autorių teisės ir viešos informacijos panaudojimas" uostamiestyje viešėjusi Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos agentūros LATGA-A Vizualiųjų menų kūrinių panaudos ir reprografinio atgaminimo skyriaus vedėja Gabrielė Naprušienė vietiniams menininkams pristatė pagrindines autorių teisių gaires ir jų praktinį įgyvendinimą.

NEĮMANOMA. LATGA-A Vizualiųjų menų kūrinių panaudos ir reprografinio atgaminimo skyriaus vedėja Gabrielė Naprušienė pripažino, jog sužiūrėti visų pažeidimų praktiškai neįmanoma, mat ji yra vienintelė darbuotoja, užsiimanti būtent šia sritimi. Eimanto CHACHLOVO nuotr.

G. Naprušienė ragino nedvejoti - autoriumi gali būti bet kuris fizinis asmuo. Nėra svarbu išsilavinimas, patirtis ar profesija. "Tai gali būti traktorininkas, sukūręs vieną vienintelę dainelę. Jei ta daina yra naudojama, jis privalo gauti autorinį užmokestį. Tam, kad kūrinys taptų autorinių teisių objektu, taip pat nereikia jokių ypatingų pastangų. Jis tokiu tampa tuo momentu, kai tik yra sukuriamas, o jo autoriumi laikomas būtent tas žmogus, kuris juo skelbiasi, kol kitas asmuo neįrodo kitaip. Jokio oficialaus kūrinių registro nėra, nes jo sukurti tiesiog neįmanoma", - sakė LATGA-A atstovė.

G. Naprušienė priminė, jog kūrinys, esantis autorinių teisių objektu, turi atitikti tam tikrus kriterijus. Jis turi būti originalus, būti kūrybinės veiklos rezultatas bei turėti objektyvią formą. T. y. autorių teisės nesaugo idėjos, kuri nėra užfiksuota popieriuje, piešinyje ar kitokia forma.

KOVA. LATGA agentūra jau septynerius metus rimtai kaunasi su Grūto parko Druskininkuose įkūrėju Viliumu Malinausku. Pavyzdžiui, teigiama, jog kai kurias skulptūras jis ne tik demonstruoja parke, bet ir neteisėtai naudoja komerciniais tikslais - jų atvaizdus spausdina ant saldainių popierėlių ar dėžučių. Stasio ŽUMBIO nuotr.

Idėjos sutampa

Tiesa, nutinka taip, jog idėja būna apipavidalinta - nupiešti eskizai, paruoštas nedidelis aprašymas. Su tokiais kūriniais autoriai dažnai keliauja į susitikimus su potencialiais klientais. Pavyzdžiui, dizaineriai rodo savo sugalvoto daikto eskizus ar projektus, užsakovai pasiūlymo atsisako, o po kiek laiko pasirodo jų pagaminti lygiai taip pat atrodantys kūriniai. LATGA-A atstovė patarė kūrėjams griebtis gudrybės. Nupiešus eskizą, sukūrus projektą ar kitaip apipavidalinus savo idėją, geriausia šią informaciją išsisiųsti sau registruotu paštu ir laikyti neatplėštą. Prireikus, toks laiškas gali tapti įrodymu teisme.

Žinoma, G. Naprušienė pripažino, jog panašios idėjos gali kilti skirtingiems autoriams skirtingu metu skirtingose pasaulio šalyse. Pavyzdžiui, juvelyras Žilvinas Bautrėnas agentūroje buvo užfiksavęs savo sukurtą originalų kubo formos žiedą. Po kiek laiko užsienyje kuriantis autorius atsiuntė LATGA-A atstovei laišką su pasaulinio garso juvelyrinės firmos "Cartier" reklama, kurioje puikavosi toks pat žiedas. G. Naprušienės teigimu, Ž. Bautrėnas buvo įsitikinęs, jog tai būtent jis sukūrė šį papuošalą, o "Cartier" firma kažkur jį pamačiusi nukopijavo. LATGA-A darbuotoja, atstovaudama savo klientui, kreipėsi į "Cartier", tačiau gavo atsakymą su oficialiais dokumentais, patvirtinantį, jog tokio dizaino žiedas šioje firmoje sukurtas jau prieš trisdešimt metų. "Esu įsitikinusi, jog lietuvis juvelyras taip pat jį sukūrė, tiesiog idėjos sutapo", - sakė G. Naprušienė.

Paslysti nesunku

Autoriaus teisės gali būti turtinės ir neturtinės. Turtinės autoriaus teisės, kurios garantuoja, jog panaudojus autoriaus kūrinį kaip priemonę pajamoms gauti, autorius įgyja teisę į atlyginimą, yra laikinos. Jos galioja, kol autorius yra gyvas ir 70 metų po jo mirties.

Pasak G. Naprušienės, šios teisės pažeidžiamos įvairiai. Spaudoje dažnai atsiduria įvairių skulptūrų nuotraukos. LATGA-A atstovės teigimu, dėl to dažnai kyla įvairiausių ginčų. Anot jos, jei tokia nuotrauka naudojama informaciniais tikslais - pranešama, jog skulptūra atidengta ar prie jos vyksta koks nors renginys, tuomet tokią nuotrauką naudoti galima, žinoma, būtina nurodyti kūrinio autorių. Tačiau paslysti nesunku. Net informacinėje brošiūroje turistams nuotraukose pavaizduotos miesto skulptūros, G. Napruševičienės teigimu, jų autoriui turėtų atnešti pelno. Pirmiausia privaloma bent jau atsiklausti.

Atsargūs turėtų būti visi. Vienai pieno produkciją gaminančiai įmonei neapgalvotas motyvo panaudojimas vos neatnešė milžiniškų nuostolių. LATGA-A atstovė pasakojo, jog ši įmonė visai savo keliolikos produktų linijai apipavidalinti panaudojo motyvus iš knygos "Lietuviškos pasakos". Iliustracijų autorės paveldėtoja pastebėjus šį nesusipratimą pasipildė kišenę nemenka suma pinigų. Tiesa, įmonei pasisekė, nes paveldėtoja net ir labai nenorėdama sutiko pasirašyti sutartį, kuri leido naudotis minėtais motyvais. Antraip įmonei būtų tekę atsisakyti visos produktų linijos.

G. Napruševičienės teigimu, įstatymams nusižengia ir valstybinio sektoriaus darbuotojai. Pavyzdžiui, Švietimo ministerija buvo išleidusi simbolinius pirmoko pasus. Šiuose pasuose buvo panaudotas dailininkės Rūtos Lelytės-Paškauskienės nupieštas personažas suvalkietis, pasiskolintas iš jos iliustracijų knygos. Autorė nurodyta nebuvo, jos atsiklausta taip pat. Beje, anot LATGA-A atstovės, šios dailininkės darbai dažnai panaudojami neteisėtai. Savo sukurtą personažą, kurio veidą ji piešė pagal savo vyro veido bruožus, dailininkė kartą aptiko ant lietuviško džino butelio.

Piratinė labdara

Pačių priimtus įstatymus pažeidžia ir Seimo nariai. G. Napruševičienė pasakojo, jog kaip tik šiuo metu ruošiasi kovai su "piratinėmis" interneto bibliotekomis. Viena iš jų - Seimo nario Gedimino Navaičio labdaros fondo biblioteka. Joje įvairūs kūriniai internetu prieinami nemokamai.

"Jis susirado rėmėjų, ir ėmėsi, jo manymu, labdaringos veiklos. Esą padarė įvairius kūrinius visiems prieinamus. Tik kad ta labdara visiškai atvirkščiai paveikė kūrinių autorius. Jie už tokį kūrinių panaudojimą negavo nė cento. Į mane jau kreipėsi viena vertėja, kurios užsakovai atsisakė jos darbo, mat rado kūrinį būtent šioje bibliotekoje. Dar vieną panašią internetinę biblioteką radau pati", - pasakojo Vizualiųjų menų kūrinių panaudos ir reprografinio atgaminimo skyriaus vedėja.

Jos teigimu, autorius privalo gauti autorinį atlyginimą už bet kokį jo kūrinio panaudojimą. Būtent todėl pernai buvo apmokestintos skaitmeninės atminties laikmenos ir jas turintys įrenginiai - spausdintuvai, muzikos grotuvai ir kita įranga. Taip autoriams esą sukapsi dalis pinigų už tai, kad jų kūrinius kažkas naudoja asmeniškai, pavyzdžiui, įsirašo į diską ar kopijavimo aparatu atsišviečia knygą. Tiesa, pasak G. Naprušienės, kopijuoti visą kūrinį draudžia įstatymas, tačiau sukontroliuoti juk nėra kaip.

Mano galintys iškraipyti

Pagal neturtines autoriaus teises, autorius turi teisę reikalauti pripažinti kūrinio autorystę bei bet kokiu būdu naudojant kūrinį ją nurodyti. Taip pat autorius turi teisę į kūrinio neliečiamybę. T. y. gali bet kada paprieštarauti kūrinio pakeitimui ar iškraipymui bei bet kokiam kėsinimuisi į kūrinį, galinčiam pažeisti autoriaus garbę ar reputaciją.

G. Naprušienė yra ne kartą fiksavusi neturtinių autoriaus teisių pažeidimus. Pavyzdžiui, daugelyje Lietuvos miestų, tarp jų ir Klaipėdoje, viena reklamos įmonė visuomeninio transporto laukimo stotelių paviljonuose buvo iškabinusi senovinių lietuviškų plakatų ciklą. Gatvėse kabėjo ir Vlado Kosciuškos sukurtas plakatas. Tiesa, jo autorius nebuvo nurodytas, po plakatu dėkota muziejui, rėmėjams ir visiems kitiems, išskyrus autorių. Tai pastebėjo autoriaus dukra ir kreipėsi į LATGA-A.

Neturtinės teisės niekada nesibaigia, jos galioja visą laiką, kol yra naudojami autoriaus kūriniai. G. Naprušienė atkreipė dėmesį į prieš kelerius metus itin išpopuliarėjusį austrų dailininką Gustavą Klimtą. "Iki tol jis taip pat buvo žinomas, tačiau ne toks garsus. O išpopuliarėjo jis ir jo kūrinys "Bučinys" todėl, kad pagaliau baigėsi jo turtinių teisių galiojimas ir jo kūrinius gali naudoti visi, kas nori", - sakė G. Naprušienė.

Tiesa, LATGA-A atstovė pabrėžė, jog turtinių teisių galiojimo laikotarpio pabaiga jokiais būdais nepanaikina neturtinių teisių galiojimo. Pavyzdžiui, M. K. Čiurlionio turtinės teisės nebegalioja, tačiau tai nereiškia, jog jo kūrinius naudojantys asmenys gali nenurodyti autoriaus ar kaip nors tuos kūrinius keisti.

Tai netapo kliūtimi vienai Druskininkuose sveikatingumo paslaugas teikiančiai įmonei, įvairias procedūras ėmusiai reklamuoti pasitelkiant M. K Čiurlionio paveikslus. Projektą jie pavadino "Čiurlionio įkvėpti grąžiname jums gerą savijautą". Dailininko paveikslai buvo papildyti įvairiais akcentais, pavyzdžiui, nuo kalno besileidžiančiais slidininkais. "Jie teisinosi tuo, jog M. K. Čiurlionio turtinės teisės jau nebegalioja, tačiau tai nesuteikia teisės kažkam kūrinį iškraipyti ar papildyti", - sakė G. Naprušienė.

Panašiai pasielgė ir buitine technika prekiaujanti įmonė. Pasiskolinę įvairių renesanso kūrėjų paveikslus jie į juos įkomponavo įvairią buitinę techniką - plaukų džiovintuvus, ventiliatorius ir kt.

Beje, dėl autoriaus teisių gali kilti ir dar įdomesnių nesusipratimų. Pavyzdžiui, pagal Lietuvoje galiojančius įstatymus, prancūzo Antuano de Sent Egziuperi kūrybą jau gali naudoti visi norintys, kadangi turtinių teisių galiojimo laikotarpis jau yra pasibaigęs. Tačiau Prancūzijoje galioja kitokie įstatymai ir šio rašytojo kūriniai vis dar yra saugomi turtiniu atžvilgiu. "Nežinau, kaip baigtųsi, jei šio autoriaus atstovai Prancūzijoje bandytų išsiaiškinti situaciją Lietuvoje. Greičiausiai nukentėtume mes", - sakė LATGA-A atstovė.

Tiesa, Vizualiųjų menų kūrinių panaudos ir reprografinio atgaminimo skyriaus vedėja pripažino, jog sužiūrėti visų pažeidimų praktiškai neįmanoma. G. Naprušienė yra vienintelė darbuotoja, užsiimanti būtent šia sritimi. Dauguma LATGA-A darbuotoju dirba muzikos kūrinių priežiūros srityje, todėl jai tenka ginti keliasdešimties tūkstančių užsienio autorių bei apie tūkstančio lietuvių autorių teises.

Kaip teisingai naudotis kūriniu?

* Išsiaiškinkite kūrinio autorių.
* Nustatykite, ar autoriaus turtinės teisės dar saugomos.
* Jei turtinės teisės pasibaigusios, kūrinį galite naudoti laisvai (be leidimo ir nemokant autorinio atlyginimo, tik nepažeidžiant autoriaus asmeninių neturtinių teisių).
* Jei turtinės teisės nepasibaigusios, reikia kreiptis į autorių ar jį atstovaujančią agentūrą.
* Jei neradote teisių turėtojo ir negavote leidimo, kūrinio nenaudokite.