"Aukuras" laužo chorinio meno stereotipus

Jubiliejai

Rytoj žiūrovai ir klausytojai turės progos pamatyti ir išgirsti, kaip rimtas choras, pasitelkęs draugus, gali pokštauti nenuleisdamas aukštai iškeltos chorinio dainavimo kartelės.

Rytoj, sausio 17 d., 16 val. Klaipėdos universiteto Menų fakulteto salėje vyks antrasis 10-ies metų jubiliejų švenčiančio mišraus choro "Aukuras" koncertas.

Pirmajame koncerte buvo atlikti rimtieji lietuvių ir užsienio chorinės muzikos autorių kūriniai, kurie vainikuoja "Aukuro" gyvavimo dešimtmečio repertuarą, o rytoj choristai žada priblokšti fantazija, išradingumu ir humoru.

"Aukuras" 10 metų jubiliejaus proga kalbiname vieną jo įkūrėjų ir vadovą Alfonsą Vildžiūną.

- Kas davė impulsą 1994-aisiais kurti chorą? Juk tuomet žmonėms labiau rūpėjo privatizacija, verslų kūrimas, o kultūros reikalai buvo įmesti į stalčius geresniems laikams.

- Apie chorą su Muzikinio teatro dirigentu Vladimiru Buvo skaudu, kad vilniečių chorai aktyviai dalyvauja Europos festivaliuose, skina laurus. Kodėl tokio choro negalėtume suburti ir mes? Choro, kuris taip pat galėtų važiuoti į festivalius, atlikti tokį repertuarą, kokio nedainuoja niekas? Na, ir visai netrukus susirinkome, pradėjome repetuoti. Pirmieji koncertai vyko 1994 metų sausį, o jau kovo pabaigoje važiavome į festivalį Italijoje. Ten buvome apdovanoti aukso diplomu.

- Kas buvo pirmieji "Aukuro" choro dainininkai?

- Pagrindas buvo Muzikinio teatro vokalistai. Paskui jau atėjo ir kitų specialybių žmonių.

- Kas iš pirmųjų tebedainuoja chore iki šiol?

- Gintautas ir Gražina Misiukevičiai, Marius Lingvenis, Žydrė Sinkevičiūtė, Viktoras Timašiovas, Valdas Viršilas. Metais kitais vėliau įsitraukė Ina Pilibaitytė, Rūta Grybaitė, Sigita Užporaitė, Regimantas Gudelis, Skaistė Tamkevičienė, kiti. Per dešimt metų susituok keturios choristų poros, jau ūgtelėjo ir jų vaikai. Miglė ir Valdas Viršilai savo sūnelį Joną į repeticijas pradėjo vedžiotis, kai jam buvo pusantrų metukų. Dabar berniukui penkeri. Tėvas savo sūnų taip ir vadina: Viršilas Jonas, "Aukuro"...

- Kodėl choras pavadintas tokiu vardu?

- Pavadinimas atsirado dėl proziškų aplinkybių. Kai susibūrėme, reikėjo kam nors priklausyti, tai "stogo" pasiprašėme "Aukuro" chorų bendrijoje. O vėliau, kai įgijome realią priklausomybę, Muzikos centro, šis vardas užsienio šalyse jau buvo žinomas. Tai, galimas sakyti, "firminis ženklas".

- Kur "Aukuras" benuvyktų ir nukeliautų, kur bedainuotų, visada grįžtate su įvertinimais ir apdovanojimais. Kuriuos laimėjimus Jūs laikytumėte svariausiais?

- Na, svariausiu laikyčiau pripažinimą Švedijoje, kai mums 1998 metų konkurse buvo įteikti 8 ir 11 tūkstančių kronų "kokybės sertifikatai". Bet ne materialinis įvertinimas yra brangiausias. Vertinimo komisijoje buvo tokie garsūs muzikos pasaulyje žmonės, kaip Deividas Vilkoksas ir Vordas Svinglas. Tuomet žiuri chorus vertino ne apskritai, o už kiekvieną atliktą kūrinį. Viską girdinti ir fiksuojanti komisija. Dviejų pasaulio garso maestro įvertinimas buvo toks: "Chorui neturime jokių priekaištų, įskaitant ir šukuosenas".

Reikšminga buvo ir tai, kad 2000-aisiais buvome pakviesti į Norvegiją atstovauti Lietuvai Baltijos šiaurės šalių chorų festivalyje. Į juos kviečiami mėgėjų chorai, tačiau iš kiekvienos šalies dalyvės turi atvykti ir po vieną reprezentacinį chorą. Taigi tais metais mums buvo suteikta tokia garbė.

O 2002-aisiais Lietuvos chorų konkurse buvome pripažinti geriausiais.

Smagu, kai festivaliuose, be oficialių didžiųjų prizų, mums dažnai įteikiamas ir publikos numylėtinių prizas.

- Kas, Jūsų nuomuone, lemia tas simpatijas?

- Aš visuomet laikiausi tokios nuostatos, kad reikia laužyti stereotipus, neva choras - rimtas ir nuobodus dalykas. Klausytis choro, žiūrėti į jį turi būti smagu. Tai viena. Antra - patrauklus repertuaras. Štai prieš Naujuosius surengėme koncertą mūsų rėmėjams "Klaibutos" statybininkams. Atrodytų, žmonės labai tolimi nuo muzikos pasaulio. Tačiau jie sakė daug komplimentų, teigė net neįtarę, jog ir choro atliekamos dainos gali teikti pasitenkinimo.

Į keliones mus veža įvairūs vairuotojai, taip pat tolimi nuo visokių menų. Bet jie, žinoma, ateina į koncertus, o paskui pareiškia savo įspūdžius. Ir jie būna labai panašūs į žmonių, kurie turi muzikinį išprusimą. Klausytojų reakcijos labai svarbios kaupiant choro repertuaro aukso fondą. Beje, choristas nėra tiesiog sopranas ar tenoras, altas ar bosas. Jis privalo būti ir artistas. Manau, dėl viso šito "Aukuras" ir pelno žiūrovų simpatijas.

- Manau, kad patekti į "Aukuro" chorą labai sunku. Kiek susirenka į atrankas, kai skelbiamas priėmimas?

- O štai atrankų ir nebūna. Jeigu trūksta kurios nors rūšies balso, paprastai patys choristai tokį žmogų ir atsiveda. Pasitaiko, jog patys žmonės ateina pasisiūlyti. Jie neatstumiami. Tegul lanko repeticijas, o jau paskui bus matyti - pritaps ar ne. Chore yra susiformavęs mikroklimatas. Retas naujokas gali atlaikyti kai kurių mūsų choristų aštrius liežuvius. Jie nėra pikti, bet prie jų reikia priprasti.

- Kokių profesijų žmonės dainuoja chore?

- Dainuoja ir statybininkai, ir mokytojai. Bet visi choristai turi aukštąjį ar specialųjį vidurinį muzikinį išsilavinimą. Turime ir kolektyvo narių iš kitų miestų. Pavyzdžiui, sopranas Rita Urniežienė, gyvenanti Plungėje. Jeronimas Serebrinskas gyvena ir dirba Kaune, vilniečiai Nijolė Sinkevičiūtė ir Donatas Zakaras taip pat save laiko "Aukuro" choristais. Kai laukia atsakingi koncertai, jie ima atostogų ir repetuoja, koncertuoja Klaipėdoje ar kur kitur. Žodžiu, choras yra gyvas, pulsuojantis organizmas.

- Kokių staigmenų laukti rytojaus "Aukuro" jubiliejaus koncerte?

- Airą Spouldingą iš JAV klaipėdiečiai jau yra girdėję ir pamėgę už džiazo ir bliuzo improvizacijas. Jis maloniai sutiko dalyvauti ir "Aukuro" jubiliejiniuose koncertuose. Pasak jo, su "Aukuro" choru jam labai įdomu dirbti. Įdomu tiek, kad jis net neužsimena apie honorarus. Specialiai jubiliejui kūrinį "Ite muzika est" parašė nuolatinis chorui rašantis ir dažnai kartu keliaujantis kompozitorius Jonas Tamulionis. Kuo šis kūrinys baigsis, niekas nežino. Bus atlikta ir "Rėmėjų kantata", kurioje solines partijas iš tiesų dainuos mus remiančių organizacijų vadovai. Koncerte talkins humoro ir išmonių nestokajantis Muzikinio teatro solistas Šarūnas Juškevičius. Koncertą ves Dramo teatro aktorė Regina Šaltenytė. Žodžiu, tai turėtų būti ne tik koncertas, bet ir teatralizuotas reginys.

Gražina JUODYTĖ