Atsisveikinus su muziku V. Pečiuliu

Balandžio 22-ąją, eidamas 57-uosius metus, staiga mirė žinomas muzikas Vytautas Pečiulis. Netekome nuoširdaus bičiulio, kolegos, didelę savo energingo gyvenimo dalį atidavusio Klaipėdai, jos muzikinei kultūrai.

Vytautas - J. Gruodžio muzikos mokyklos, vėliau - Klaipėdos konservatorijos Mokyklinės chorvedybos katedros absolventas, o 1981-1989 m. ir šios katedros specialybės disciplinų vyr. dėstytojas, choro studijų vadovas.

V. Pečiulis daugeliui klaipėdiečių žinomas kaip keleto miesto chorinių kolektyvų įkūrėjas ir talentingas LAD, Namų statybos, Mėsos kombinato, keletos vokalinių ansamblių ilgametis vadovas. Turėdamas puikų vokalą, ne vienerius metus atidavė profesionaliajai miesto Muzikinio teatro scenai ne tik kaip choro artistas, bet atlikdamas ir kai kurių pastatymų solines partijas.

Be visų šių muzikinių darbų, nepamirštami dideli Vytauto - patrioto ir entuziasto nuopelnai istoriniais Atgimimo metais kuriant ir puoselėjant "Aukurą" - Klaipėdos m. chorinę bendriją.

Pagaliau, bene ryškiausias, skambiausias šio nenuilstančio kultūros darbininko baras - jo nuveikti dideli darbai Punsko lietuvių bendruomenėje, galbūt daugeliui klaipėdiečių yra mažiau žinomi. Būtų gana sunku čia atsisakyti nors vieno punskietės, Vytauto bendrapavardės A. Pečiulienės atsisveikinamojo žodžio, ištarto susirinkusiai didžiulei miniai velionio gimtuosiuose Šeštokuose:

"Gerbiamasis Vytautai,

Šiandien ištarti Tau paskutinį "sudie" atvažiavo didelė dalis Punsko bendruomenės. Yra čia Tavo bendradarbiai iš Lietuvių kultūros namų, Muzikos mokyklos, Tavo ansambliečiai, Tavo mokiniai ir Tavo draugai. O draugų Tu turėjai visur, kur tik pasisukdavai. Ir visada visiems tiesei pagalbos ranką. Tik mes kažkodėl tos rankos ištiesti Tau nebesuspėjome.

Didžiulio sielvarto sukaustytos mūsų širdys nepajėgs išsakyti padėkos žodžių, paminėti visų Tavo darbų, kuriais per 5-erius buvimo metus Tu įsiamžinai Punsko krašte.

Tavo dėka Punske po keliolikos metų pertraukos naujam gyvenimui suskambo choras "Dzūkija". Neeilinis chorvedys Tu buvai - tą žinojo Lietuva, tą pajuto Punskas. Vadovavai tuomet ne tik chorui, bet ir kaimo kapelai "Klumpė", su kuria tarp daugelio kelionių aplankei ir užjūryje gyvenančius lietuvius. Bet didžiausias Tavo nuopelnas - Punsko muzikos mokykla. Stovėjai prie jos gimimo lopšio, muzikuoti mokei didelį būrį vaikų, ir pasirūpinai, kad Tau apleidus mūsų kraštą, muzikos dvasia sklistų po kiekvieną kertelę.

Punsko kraštui Tu buvai didžiulis turtas ir pasididžiavimas. Visiems dalijai savo jautrią sielą, taurią dvasią, mokėdavai prakalbinti ir mažą, ir seną, ir niekuomet neužmiršdavai paklausti: "Gal kuo galiu padėt?"

Vytautai, nėra nepakeičiamų žmonių, bet yra žmonių nepakartojamų. Visada mums stigs Tavo rūpestingumo, gerumo, nuoširdumo ir tėviškos globos.

Ir šiandien mes Tave ne tylion amžinybėn palydim, bet išleidžiam į aukštybes diriguoti angelų chorams.

Sudie, didysis Punsko Vytautai!"

Algirdas ŠUMSKIS, "Aukuro" chorinės bendrijos pirmininkas,
Asta PEČIULIENĖ, Punsko lietuvių kultūros namų direktorė,
Robertas VARNAS