Atkapstytas Arvydo Stubros lobis

Taip jau susiklostė, kad pernai rugsėjo mėnesį surengęs parodą "Kasdienybės šviesa", pačiame kūrybinių jėgų žydėjime A. Stubra kitą dieną išskrido į dausas. Prieš metus jis apie savo parodą kalbėjo:

"Tuo metu, kai aš fotografavau, buvo labai populiari kaimo fotografija, o miesto fotografijos kaip ir nebuvo. Aš fotografavau tai, ką atradau ir kaip supratau savo miestą. Esu žmogus, užaugęs ne kaime, o ant asfalto. Norėjau parodyti, kaip tuo metu gyveno miestas, kokia jame buvo nuotaika. Nefiksavau įvykio, įamžinau žmonių nuotaiką. Aš fotografavau nieką, ir tas niekas buvo niūri okupuotos visuomenės būsena. Mano fotografijose liūdesys ir yra įvykis." Ir prieš metus toji paroda buvo įvykis fotografijos padangėje. Po jos atidarymo A. Stubra jau kūrė planus surengti kitą - jūros tematika. Našlė Roma Stubrienė, paveldėjusi neaprėpiamą fotomenininko archyvą, šiemet ir suskato įgyvendinti jo norą. Parodoje pateikta 14 tikrai įspūdingų lakštų. Himnus jūrai, kopoms yra sugiedoję fotomenininkai Kazimieras Mizgiris, Vaclovas Straukas, ta tema kūrė dešimtys kitų menininkų. Tačiau A. Stubra giedojo savaip, pasitelkdamas spalvas ir šviesos bei jos šešėlių žaismę. Taigi iš kasdienybės pilkumos - į spalvų fiestą. Negalėčiau kam nors piršti savojo estetikos ar meno supratimo kriterijų, tačiau prisipažinsiu, kad ši A. Stubros fotografijų paroda tikrai pribloškė. Ir ima apmaudas - kodėl to nemačiau, kol Arvydas buvo gyvas? Kodėl apie žmogaus talento didybę sužinai tik tuomet, kai jo jau nebėra. Ir tu nebegali pasakyti, koks jis yra talentingas. "Besitūsindami" pilkoje kasdienybėje net neįtarėme, kokius lobius tas nuolat kažkur susirūpinęs skubantis žmogus kaupia. Ir kaip gerai, kai artimieji, šįkart R. Stubrienė, ir bičiuliai fotomeninkai pasirūpino, kad bent dalelę tų lobių pamatytų ir tie, kurie A. Stubros kūrybos nepažino, o tuo labiau nežinojo tokius turtus kažkur slypint. Ir gali tik stebėtis "asfalto vaiko" giliu gamtos grožio ir filosofijos jutimu. Fotopeizažus A. Stubra medžiojo daugelį metų. Ir štai visas jų grožis išsiliejo tuose keturiolikoje lakštų. Bet kažkur dar tebeslypi per anksti išėjusio fotomenininko užkasti lobynai.