Atgimimo aikštė - miesto, bet ne dėmesio centre

Priminsime, kad prieš šešerius metus Taryba patvirtino detalųjį planą, numatantį užstatyti dabartinę aikštę palei Herkaus Manto ir Danės gatves, paliekant ją mažesnę. Plano rengėjas architektas Edmundas Andrijauskas įsitikinęs, kad tuomet ji taptų daug jaukesnė ir tinkamesnė renginiams.

Detalusis planas buvo patvirtintas, pradėta kalbėti ir apie jo įgyvendinimą, o tai įžiebė pavėluotas diskusijas apie aikštės užstatymo būtinumą. Planas atidėtas į šalį, kur guli iki šiol.

E. Andrijausko nuomonė per šį laiką nepasikeitė. Jis įsitikinęs, kad paradams skirtas "plentas" į senamiestį, siejantis Tiltų ir Herkaus Manto gatves, šiandien nebereikalingas, ir mano, kad čia būtų galima atkurti ikikarinį gatvių tinklą.

Pernai šiai temai skirtame "Vakarų ekspreso" straipsnyje ne vienas specialistas išsakė nuomonę, kad valdžios atsainumas tokių projektų atžvilgiu sietinas su politinės valios stoka įgyvendinant ambicingus sumanymus.

Tad vasarį išrinktos uostamiesčio Tarybos narių pasiteiravome, kokios, jų nuomone, aikštės pertvarkymo projekto perspektyvos šiais bei kitais trejais kadencijos metais ir, antra vertus, ar dėl šio objekto reikėtų papildomai atsiklausti klaipėdiečių nuomonės.

Vytautas GRUBLIAUSKAS, Klaipėdos miesto meras, Lietuvos liberalų sąjūdis (LLS)

Manau, kad atvirų erdvių, aikščių, ypač centrinėje miesto dalyje, nėra per daug. Visos miesto šventės koncentruojasi centre, tad į galimybę prarasti aikštę urbanistinio sprendimo arba naujo paminklo vardan žiūrėčiau santūriai. Manau, Atgimimo aikštė turėtų būti moderniai sutvarkyta, čia praverstų žalumos akcentai, kurių centre trūksta. Esu nieko prieš, kad ji įgautų senojo gatvių tinklo bruožų.

Esu už tai, kad gyventojai turėtų galimybę išreikšti savo poziciją mini referendumuose, ir pritarčiau tokių apklausų rengimui. Bet, manyčiau, reikėtų turėti sveiko proto, kad nepradėtume varginti žmonių kiekvienu kasdieniu darbiniu klausimu ir nediskredituotume apklausos formato. Nevertėtų pamiršti ir to, kad apklausos rezultatu tapusi vieninga nuomonė bet kuriuo atveju yra patariamojo pobūdžio ir nėra įstatymiškai privaloma politikams. Tai greičiau yra galimybė jausti gyvenimo pulsą ir gyventojų nuotaikas.

Jeigu dėl šios aikštės perspektyvos politikų būtų apsispręsta konceptualiai, tai būtų nemažas žingsnis, ir tam tikrai nereikėtų visos kadencijos laikotarpio. Ar pakaktų laiko ir sprendimui įgyvendinti? Pirmiausia svarbu, kuriuo keliu apsispręstume eiti, antra vertus, svarus vaidmuo tektų ekonominei situacijai pasaulyje, šalyje ir mieste. Trečia, apsispręsti reikėtų įvertinus abu šiuos aspektus. Visiškai įgyvendinti projektą per trejetą metų - labai optimistinė vizija, tačiau svajoti ir siekti - sveika.

Ramunė STAŠEVIČIŪTĖ, LLS

Reikėtų sulaukti Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro architektūrinio vietos parinkimo konkurso pabaigos spalį - net neabejoju, kad atsiras dalyvių, kurie pasiūlys ką nors įdomaus visai aikštei. Imtis veiksmų reikia, nes aikštė baigia nusidėvėti ir moraliai, ir fiziškai. Šiuo metu tai yra nesuprantamas darinys - jeigu kadaise erdvė buvo tikslingai suprojektuota kaip proletariato vado paminklo vieta, dabar jos paskirtis nebeaiški. Būtų neblogai, jeigu per šią kadenciją pavyktų apsispręsti, ar ji bus užstatyta, ar ne.

Artūras ŠULCAS, LLS

Detaliojo plano svarstymus prieš daug metų lydėjo didžiulės diskusijos ir Taryboje, ir jos užkulisiuose. Vis dėlto formalus sprendimas buvo priimtas. Tad galėtume miesto bendruomenės nuomonės ir nebeklausti, nes detalusis planas yra interesų suderinimo dokumentas, kai visos pusės susitaria, kaip elgtis vienoje ar kitoje situacijoje. Jeigu jis būtų pradėtas realizuoti, aikštė jau būtų buvusi sutvarkyta, senasis gatvių tinklas - atkurtas, miesto centras taptų gražus ir šia tema nebekalbėtume.

Kadangi užmojai vis dėlto nebuvo įgyvendinti, ir jau praėjo nemažai metų, natūralus mano siūlymas yra atsiklausti gyventojų nuomonės: ar jie nori, kad aikštė liktų Lenino aikšte - nesvarbu, kad pavadinimas pasikeitęs, ar vis dėlto pritaria idėjai nusilenkti miesto seniesiems gyventojams ir tradicijoms atkuriant senąjį gatvių tinklą.

Manau, kad tai galėtų būti vienas iš gyventojų apklausos, kuri, neabejoju, įvyks, klausimų. Jeigu apklausos rezultatai parodytų, kad daugiau kaip 50 proc. klaipėdiečių pritartų šios aikštės rekonstrukcijai, miesto valdžiai užtektų politinės valios taip ir padaryti. Aš tam pritarčiau. Bet viešose diskusijose reikia gerbti skirtingas nuomones: ir tų, kuriems atrodo, kad taip, kaip yra, yra gražu, ir tų, kurie mano, kad reikia pokyčių. O miesto valdžia turi elgtis taip, kaip nori miesto gyventojai.

Audrius VAIŠVILA, LLS

Šioje kadencijoje įgyvendinti aikštės rekonstrukcijos nepavyks. Pirmiausia, sprendimo priėmimas reikalauja daugiau specialistų, architektų diskusijų ir visuomenės brandos. Iš politikų tereikia finalinio apsisprendimo - ar užstatome, ar paliekame erdvę. Tegalime sutvirtinti parašu vieningą nuomonę.

Ar tokia aikštė reikalinga funkcionaliai? Kaip rodo ką tik įvykusi Jūros šventė, masiniams renginiams jos reikia. Ar ji graži architektūriniu požiūriu - tai kitas klausimas; istorinio pagrindo saugoti ją suspaustame Klaipėdos mieste gal ir nėra.

Asmeniškai aš būčiau nieko prieš, kad gatvelė link Biržos tilto būtų atstatyta. Bet tai - ateities reikalas. Dabar mieste yra tiek objektų, pastatų, parkų ir skverų, kurie prašosi dėmesio, kad Atgimimo aikštės galėsime imtis nebent užbaigę šiuos projektus ir sulaukę ekonomikos pagerėjimo.

Rolandas BRAŽINSKAS, LLS

Aikštė, mano supratimu, buvo suprojektuota ir pastatyta šitaip, kad išryškėtų vado paminklas. Todėl ji yra "mauzoliejinė", nepatogi, per aukšta ir baugi pereiti. Mažų mažiausiai reikėtų sulyginti kelias jos pakopas.

Ikikriziniais laikais, kai buvo paklausūs žemės sklypai, ir pats esu sakęs, jog aikštėje būtų galima pastatyti didelį gražų pastatą, jeigu norime sutankinti žmonių skaičių miesto centre. Bet artimiausią dešimtmetį nematau galimybių realizuoti šiuos planus - paprasčiausiai neatsirastų, kas jų imtųsi. Tad dabar manau, kad aikštę būtų galima perprojektuoti į žaliąją oazę, kurioje matyčiau žemaūgių medžių, įdomių botanikos pavyzdžių parką. Taigi kuo daugiau žalio ploto, o ne betono ir granito. Juolab kad Danės krantinės sutvarkytos - reikia puošti tolesnes erdves.

Jeigu atsirastų politinės valios, priimti strateginį sprendimą dėl aikštės rekonstrukcijos galima dar šioje kadencijoje. Tačiau piniginiai klausimai nėra sprendžiami taip greitai. Jeigu planuotume kitąmet imtis darbų, šiemet reikėtų apsispręsti ir sprendimą įtraukti į miesto strateginį planą bei kitų metų biudžetą. O iš kur gautume jam lėšų? Gal būtų galima pritraukti fondų paramą, bet tai gana ilgas procesas.

Rimantas TARAŠKEVIČIUS, Lietuvos liberalų ir centro sąjunga

Patvirtintas detalusis planas numato iš dalies užstatyti teritoriją ir palikti Teatro aikštės dydžio aikštę. Prieš priimant jį vyko įdomi diskusija, buvo išnagrinėtos visos užstatymo galimybės, o maketai pateikti visuomenei įvertinti.

Pastabų sulaukta vos vienos kitos, tačiau kai pradėjome svarstyti tolesnius žingsnius, visuomenėje užvirė diskusija: "Gal ir nereikia užstatymo? Kodėl norima sugadinti tokią gražią aikštę?", nors iš esmės tai nėra aikštė, o tik paminklo vienam asmeniui palikimas. Manau, svarbu kad diskusija būtų pakartota, kad žmonės aiškiai pasakytų, ką jie apie tai mano.

Mano nuomone, čia tiktų užstatymas, kuris neturėtų užgožti "Amberton Klaipėda" viešbučio ir rotušės. Galėtume ir įamžinti reikšmingą asmenybę ar istorinę datą paminklu. O kol kas geras sprendimas man atrodo kosmetinis aikštės tvarkymo keičiant granito plokštes ir trinkeles.

Abejoju, kad per šios Tarybos kadenciją čia galėtų iškilti kas naujo, tačiau galėtume užbaigti derybų procesą.

Artūras RAZBADAUSKAS, "Tvarka ir teisingumas"

Aikštė yra likusi tokia, kokia buvo sovietmečiu. Vien jos pavadinimas - Atgimimo - reikalauja pokyčių. Manau, kad per šią kadenciją jie galėtų įvykti, juolab kad ir ekonomika atgimsta. Pritariu minčiai atnaujinti diskusijas su visuomene.

Vytautas ČEPAS, Lietuvos socialdemokratų partija

Atgimimo aikštė - kaip gražiai moteriai išmuštas priekinis dantis. Aikštės čia realiai net nėra - yra dykra, į kurią kišame po 100 tūkst. litų per metus, nors galėtume gauti daug daugiau, jeigu naudotume miesto turtą racionaliai: reikia ją suplanuoti, atstatyti senąjį gatvių tinklą, pastatus, atiduoti juos naudoti ir rinkti mokesčius. O kol kas perkame sovietinį reliktą - granitą, ir lopome skyles. Tokių granitinių aikščių niekur Vakarų ar Vidurio Europoje nerasi. Visos viešosios erdvės ten skirtos normaliam žmogui, kuris gyvena, vaikšto, bendrauja ir ilsisi.

Pritarčiau minčiai, kad klausimą reikia spręsti vietiniu referendumu, o asmeninį prioritetą skirčiau užstatymui, nors čia galėtų stovėti ir paminklas. Kareiviai kartą per metus pražygiuoti gali ir kitur.

Tačiau viskas priklauso ne nuo manęs, o nuo finansavimo programų. Manau, kad reikia rengti galimybių studiją, detalųjį planą ir ieškoti finansavimo, o tai paprasta - parduodi sklypą su visu projektu, ir verslininkai stato. Tačiau procesas yra ilgas - jeigu kitąmet nusprendžiame imtis veiksmų, prasidės derinimai dėl požeminių komunikacijų, ir viskas užtruks dar porą metų. Tad, manau, jeigu ši Taryba patvirtintų galutinai suderintą projektą, kita galėtų jį ir vykdyti.

Arūnas BARBŠYS, Tėvynės sąjunga - Lietuvos krikščionys demokratai

Su aikšte būtinai reikia kažką daryti. Prieš gerą dešimtmetį būčiau pasisakęs prieš jos užstatymą, tačiau dabar matyčiau ir daugiau galimybių. 20 Nepriklausomybės metų praėjo - seniai reikėjo ją sutvarkyti. Aš esu už tai, kad šiuo klausimu prieitume bendrą sutarimą.

Ivanas ROMANOVAS, Darbo partija

Aš palaikyčiau rekonstrukcijos projektą. Būtų gerai, kad nepradėtume žaisti populizmo: vieni nori vienaip, kiti pasiūlymus žlugdo, valdantieji puola opoziciją, ir atvirkščiai... Ar visa tai įvyks per šią kadenciją, sudėtinga pasakyti. Mieste nuskriaustas ir sportas, ir kultūra, kurie taip pat prašosi dėmesio. Dėl gyventojų apklausos būčiau santūrus - kai į svarbius procesus leidžiama kištis iš šalies, neįmanoma prieiti prie bendro sprendimo. Esame visuomenės deleguoti atstovai, tad tikriausiai turime teisę nuspręsti. Be to, manau, kad itin svarbu skaidrumas - apie visus numatomus kaštus, sąmatą reikia informuoti visuomenę.

Aleksandras MICHAILOVAS, politinė partija Rusų aljansas

Taryboje esu tik keletą mėnesių. Man atrodo, kad susirinkę politikai yra aktyvūs ir tikrai galėtų apsispręsti dėl aikštės rekonstrukcijos. Mano asmenine nuomone, reikėtų rasti kompromisą tarp senos ir naujos vizijos, o aikštė turėtų pagražinti mūsų miestą. Idėjai iškelti čia naujus pastatus nelabai pritarčiau - ir taip esame daug užstatę senamiestį, reikėtų daugiau vietų pailsėti, pasivaikščioti.

Jurijus ŠERŠNIOVAS, Lietuvos rusų sąjunga

Idėja atkurti senąjį gatvių tinklą man yra priimtina. Pristatyti aikštėje daugiabučių namų? Aš - prieš. Dėl sprendimo priėmimo Taryboje, manau, jog tam tereikia turėti noro.