Ar Šventąjį Raštą skaitysime ekrane?

Vieni sako, jog tradicinė knyga ir popierinis laikraštis - atgyvena, išgyvenanti agoniją, kiti akcentuoja, jog yra amžinųjų vertybių, kurios išliks bet kokiomis aplinkybėmis. Pastarųjų žodžius patvirtina ir faktas, jog šiemet pirmą kartą nuo elektroninių knygų pasirodymo pasaulio rinkoje krito jų pardavimas. Neauga jų pardavimai ir Lietuvoje.

Kol kas suvaržyti

Klaipėdos apskrities viešojoje Ievos Simonaitytės bibliotekoje pernai skaitytojams buvo išduota apie 500 tūkst. leidinių, pusė jų - į namus. Elektroninių knygų imta apie 2 000.

Bibliotekinių procesų automatizavimo skyriaus vedėja Airida Samavičienė sako, jog taip yra todėl, kad šiuo metu iš Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) leidyklos "Technika" prenumeruojamos tik 67 elektroninės knygos, tad pasirinkimas skaitytojams - mažas. Nors galbūt žmonės visgi labiau mėgsta popierines knygas.

Tikimasi, jog šių metų antrojoje pusėje skaitytojų, skaitysiančių elektronines grožines knygas, daugės. Jau dabar į virtualią erdvę yra perkelta senosios lietuvių literatūros klasikos kūrinių. Jų kolekciją jau sudaro 109 kūriniai, tarp jų - 37 raštai rusų, lenkų, vokiečių kalbomis, 34 raštai lotynų kalba, 30 - lietuvių. Naujųjų laikų literatūrai atstovauja 328 kūriniai, lietuviškų yra 189.

PROBLEMA. "Bėda ta, kad negalime elektroninių knygų skaitytojams duoti į namus, ne kiekvienas nori sėdėti skaitykloje", - sakė bibliotekininkė Airida Samavičienė. Eimanto CHACHLOVO nuotr.

"Šių metų pradžioje mes gavome 10 skaityklių iš Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos. Savivaldybių bibliotekos gavo po 2-3. Perkelsime į skaitykles knygas, kurių pageidaus skaitytojas. Yra nepalanki situacija: mes kol kas negalime duoti elektroninių knygų į namus, nes saugomos autorinės leidyklų teisės, tad esame suvaržyti. Ir tai didelė problema. Yra diskutuojama, ir tikimės, kad rugsėjį, kai mokiniai eis į mokyklas, jau galėsime duoti neštis į namus", - sakė A. Samavičienė.

Norėdama pareklamuoti naujovę, į virtualią erdvę biblioteka perkėlė itin graibstomą Andriaus Tapino fantastinį romaną "Vilko valanda", kurio popierinių egzempliorių yra tik 6, jų laukia eilė žmonių. Esą vyresnio amžiaus žmonės net labiau susidomėję elektronine knyga.

Labiausiai skaitomi elektroniniai leidiniai yra apie darbo rinkos politiką, kainodarą, aplinkos apsaugą, teisę, vadybą. I šių metų ketvirtį elektronine knyga naudojosi 134 skaitytojai, vien balandį - jau 180 žmonių. Kol kas nėra el. knygų fizikams, astronomams, biochemikams.

"Manau, popierinė knyga visada bus, kol esame gyvi. Ji kvepia. Jeigu kultūros politika leis populiarinti elektroninę knygą, manau, kitais metais turėsime dar daugiau šių knygų, kurios yra geriau už kompiuterį, nes raidės nemirguliuoja, yra sukurtas natūralus apšvietimas. Važiuodami į kelionę į skaityklę galėsite įsikelti ir 200 knygų. Mes su kolegomis skaitome tas knygas, kurių neturime bibliotekoje", - sakė A. Samavičienė.

Ji sakė, kad užsienio, tarkime, Estijos, bibliotekose geresnė situacija, el. knygos išnuomojamos, šie pinigai padeda nusipirkti naujų knygų. Taline esą pusę leidinių fondo sudaro elektroniniai leidiniai.

"Absurdiška laikytis senienų"

Vienas iš Lietuvos tinklaraščių autorių, Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto dėstytojas Džiugas Paršonis sako, kad Lietuvoje elektroninių knygelių pasirinkimas labai skurdus, ir jeigu norėtum perskaityti bent vieną elektroninę knygą per mėnesį, tai pritrūktum.

"Priežastis ta, kad pas mus skaityklei nėra sukurta aiškios stiprios platformos. Leidėjai yra truputį sutrikę, vengia leisti tokias knygas, bijo sau patys duobę išsikasti, nes koks žmogelis pirks popierinę knygą, kai gali nusipirkti elektroninę. Tad leidyklos laikosi dabartinio modelio ir nenori, kad jis keistųsi. Rodos, ramiai lauks iki pasaulio pabaigos", - sakė Dž. Paršonis.

Pasak pokalbininko, elektroninių leidinių ateitis priklauso nuo politikų valios, ir tai yra gana absurdiška, nes šiais laikais technologijos yra labai atpigusios. Mokiniui turėti universalią skaitmeninę knygą, visus vadovėlius vienoje planšetėje būtų ne problema, o patogumas. Anot Dž. Paršonio, tie, kurie priima sprendimus, nesuvokia elektroninės knygos naudos, ir tai liūdina.

"Tai nešiuolaikiška, tas pats, kas mokiniams apskritai neleisti naudotis elektra. Nemanyčiau, kad pas mus elektroninė knyga atėjo per anksti, ji prigijo daugelyje šalių, jos pranašumai gerai žinomi. Svarbiausia - elektroninės knygos talpa yra absoliučiai neribota, yra ryšys. Mokytojas gali bet kuriuo metu sekti, kaip kas atlieka užduotis, peržiūrėti savarankiškus darbus ir su skaityklės pagalba tuoj pat įvertinti. Jeigu atsirado nauja informacija ar kas pasikeitė, galima tuojau pat pataisyti, ir visi kaipmat turės naujausią versiją. Nereikia pirkti naujo vadovėlio. Čia visiems palengvėtų: mokytojams, mokiniams, leidėjui", - sakė Dž. Paršonis.

Anot jo, globaline prasme tai irgi naudinga - mažiau būtų iškirsta miškų.

Pokalbininkui teko kalbėtis su Suomijos, didelės popieriaus eksportuotojos, leidėjais, ir šie galvoja, ar dabar išvis verta statyti popieriaus gamyklas, nes po dešimties metų esą išvis nebebus ką spausdinti, nebent loterijos bilietus.

"Elektronines knygas skaito labiausiai išsilavinę žmonės, mokantys užsienio kalbas. Anglų, prancūzų, vokiečių, netgi lenkų ir rusų kalbomis knygų, žurnalų pasirinkimas yra neribotas. Kitų barjerų nėra, elektroninę knygą nusipirkti paprasta - kaip kilogramą kopūstų. Studentai anglų kalbą moka puikiausiai, su jais dirbdamas galiu pasitelkti naujausią vadovėlį, kuris popieriniu variantu atkeliautų po kelerių metų. Šiuo atveju jis atkeliauja antrą dieną po to, kai buvo išleistas, nes yra prieinamas internetu ir skaitmeniniu pavidalu", - sakė Dž. Paršonis.

Apie popierinius dinozaurus

Dž. Paršonis sakė, jog popierinių laikraščių jau dabar beveik nebelikę. Jeigu prisimintume, kas būdavo anksčiau, kai rytais prie spaudos kioskų driekdavosi eilės, o dabar jis retai mato žmogų, perkantį laikraštį, ir paprastai jis būna ne lietuvių kalba.

"Jeigu kalbame apie leidinių įtaką, tai įtaigiausi yra internete, laikraščių pavadinimus išgirsi nebent per radiją. Žinoma, specifika yra skirtinga, yra informacijos srautas ir konkurencija. Be to, rašantis internetui tarsi nėra įsipareigojęs. Kai nusiperki laikraštį, sumokėjai kelis litus, tarsi žurnalistas turi atidirbti. Internete gali neskaityti, kas nepatinka, niekas pinigėlių neima. Žmonės internete susirenka informaciją ne iš vieno šaltinio, vieni kitiems persiunčia nuorodas į straipsnį. Nepasakyčiau, kad žmonės internete neskaito ilgų rašinių, atvirkščiai, susideda juos į atmintinę ir skaito kelionėje ar rytą prie kavos", - sakė Dž. Paršonis.

Anot jo, gal paskutinieji popieriniai dinozaurai dar gyvuos kelis šimtmečius, bus spausdinami kaip suvenyrai dovanoms, kaip vinilinės plokštelės. Esą bus entuziastų ratelis, kuris imsis tokio verslo. Tačiau kuo mažesnis tiražas bus, tuo sunkiau bus jį leisti.

Dž. Paršonio nuomone, visuomeninę vertę ir prasmę toks laikraštis jau yra praradęs, šiurkščiai tariant, jis reikalingas tiems žmonėms, kuriems gyventi liko 10-15 metų.

"Laikraščiai natūraliai nunyks, kaip kažkada arklių vežimai. Tas pats ir su popierinėmis knygomis, kurios išliks kaip puošmena, meno kūriniai, gražu jas bus dovanoti. Eilinis vartotojas knygą nusipirks kartą per 50 metų. Dabar populiarūs albumai, kuriuose nuotraukose įamžinti šeimos nariai bei įvykiai, kelionės, žemėlapiai taip pat persikels į ekraną, virs dinamiškais filmukais", - prognozuoja pokalbininkas.

TABU. "Apeigų metu elektroninio Šventojo Rašto skaityti negalima", - sakė brolis Benediktas. Eimanto CHACHLOVO nuotr.

Raštas kaip ginklas

"Virtualioje erdvėje galima rasti visas liturgines knygas, tačiau apeigų metu iš jų skaityti negalima", - sakė brolis Benediktas.

Pasak jo, yra žinomas posakis: "Vienuolynas be knygų spintos kaip karo stovykla be ginklų sandėlio."

"Nuo 1991 metų į Kretingos pranciškonų biblioteką atkeliauja enciklopedijos ir knygų kolekcijos iš Šiaurės Amerikos lietuvių Šiuo metu Kretingos pranciškonų biblioteka išgyvena krizę, nors yra viena vertingiausių ir didžiausių Lietuvos teologinių bibliotekų. Paprastai broliai pranciškonai studijuoja Italijoje, Anglijoje ar Izraelyje. Studijų metu jie įgyja reikiamą literatūrą, kurią parsiveža į Lietuvą ir ja naudojasi. Antrasis šaltinis - internetas, elektroninės knygos - žemos kainos, įvairios nuolaidos", - pasakojo brolis Benediktas.

Maža apyvarta

Paulius Virbickas, bendrovės "VIPSupply", valdančios elektroninį knygyną knygos.lt, direktorius dienraščiui "Lietuvos žinios" yra sakęs, jog šiuo metu el. knygų pardavimas interneto knygyne knygos.lt sudaro tik apie 3-4 proc. apyvartos ir auga nedaug. Tuo metu popierinių knygų internetu šiemet parduota 60-75 proc. daugiau nei pernai atitinkamu laikotarpiu.

"Tai - klasikinė situacija: kai atsirado kinas, visi sakė - teatras mirs. Kai atsirado televizija, visi sakė - kinas mirs. Bet visi gyvi ir sveiki. Atsiradus kompiuteriams prognozuota, kad biuruose neliks popieriaus. Tačiau atrodo, kad šiuo metu juose daugiau popierių negu bet kada anksčiau. Tas pats ir dėl spausdintos knygos - popierius yra labai patogi informacijos perdavimo priemonė. Be to, neatmeskime estetinio malonumo - originalaus įrišimo romaną tikrai maloniau skaityti. Neįsivaizduoju, kad per Kalėdas kas nors norėtų gauti dovanų programėlę, o ne tikrą receptų knygą", - sako P. Virbickas, mėgstantis e. knygas skaityti lėktuve, o lovoje vakare norintis pailsėti nuo ekrano, į kurį žiūri visą dieną.

P. Virbicko nuomone, ilgainiui turėtų išnykti tik spausdinti vadovėliai.

"Įsivaizduokite, kaip patogu vaikui bus neštis į mokyklą tik planšetę, o ne kelis kilogramus sveriančią kuprinę", - "Lietuvos žinioms" sakė jis.

Viktorija Vosyliūtė, elektroninio knygyno manoknyga.lt rinkodaros ir pardavimo vadovė, atkreipia dėmesį, kad tik pernai didžiosios Lietuvos leidyklos "Alma littera", "Baltos lankos", "Kitos knygos" ir kitos pradėjo leisti el. knygas. Lygiagrečiai veiklą pradėjo tokių knygų platinimo įmonės.

Artūras Urbonavičius, "Nielsen" prekybos analizės vadovas Rytų Europai prognozuoja, kad Lietuvoje skaitmeninių knygų rinka dar augs, nes ji kol kas beveik nėra išplėtota. Tačiau artimiausią dešimtmetį ji tikrai visiškai nepakeis tradicinių knygų ir nekonkuruos su jomis.

Pastebima, kad el. knygų pirkėjus Lietuvoje atbaido ir didelės jų kainos: elektroninė knygos versija paprastai parduodama vos keliais litais pigiau nei popierinė, nors kitose Europos šalyse jų kainos gerokai skiriasi e. knygos naudai.

Kad el. knygų revoliucija greitai išsikvėps, prognozuoja ir didžiausio Europoje bei trečio pagal dydį pasaulyje knygų prekybos tinklo "Waterstone" įkūrėjas Timas Voterstounas (Tim Waterston).

Informacija

JAV per pirmuosius aštuonis 2013 metų mėnesius el. knygų parduota už 800 mln. JAV dolerių - 5 proc. mažiau nei per tą patį laikotarpį prieš metus. Popierinių knygų kietais viršeliais pardavimas padidėjo 11,5 proc.