Ar atlieka savo funkciją Gražuolė Palanga?

Žinių radijas

2014-06-13 12:14

Vieni jos nemėgsta kaip šurmulio ir kičo kloakos, kiti – neįsivaizduoja atostogų be pabuvojimo gyvoje, romantiškoje Lietuvos vasaros sostinėje. Prieš daugiau nei 700 metų Palanga įsikūrė kaip žvejų kaimas, uostas, o į išskirtinį kurortą ją transformavo Tiškevičių giminė. Sovietmečiu miestas įgavo dar daugiau pajėgumų ir infrastruktūros poilsį. Architektai Edgaras Neniškis ir Liutauras Nekrošius sako, kad Palanga dalį savo pradinių funkcijų jau praradusi.

„Reikia prisiminti, kad Palanga – mineralinis miestas. Būtent tas gydomąsias funkcijas jis iš esmės yra praradęs“, - sakė L. Nekrošius.

19 a. užsimoję paversti Palangą išskirtiniu kurortu, grafai Tiškevičiai kūrė ypatingą paslaugų ir veiklos komplektą. Palangoje įkurtas parkas, pastatyta įvairių pramogai ir sveikatinimuisi skirtų pastatų, tokių kaip Vasaros teatras, cukrainės, gydyklos, gimnastikos salė, jau neminint kultūros centro Kurhauzo. Be to, poilsiautojus džiugina pasivažinėjimai su tramvajumi, arklių lenktynėmis. L. Nekrošius teigia, kad šiandien poilsio koncepcija yra visiškai pasikeitusi nuo anų laikų:

„Tos Tiškevičių vizijos vargu ar gali daryti tiesioginį poveikį šiandienos miesto kurorto idėjos formavimui. Kita vertus, Tiškevičių kurortų reliktai, kaip medinės vilos, gydyklų pastatai, šiandien nebeatlieka savo pirminės funkcijos. Jie yra vieni iš geriausiai reprezentuojančių miesto veidą pastatai“, - sakė jis.

Pastaruoju metu pasigristas minorinės tendencijos, kad Palanga praranda rekreacinį potencialą ir pamažu nusidėvi. Netgi atsiranda siūlymų Palangai keisti savo paskirtį.

E. Neniškio teigimu, Palangai nereikėtų atsisakyti savo kurortinių ambicijų:

„Miestas turi kelių šimtų metų įdirbį, visa miesto struktūra yra tam kurta. Miestas turi daug jėgos, administracijoje dirba jauni žmonės, turi įdomių idėjų. Tiesiog reikia labai aiškiai įsivardinti tas visas vertybes, išteklius, kuriais disponuojama ir jas teisingai sudėlioti“, - kalbėjo E. Neniškis.

„Jeigu sugebėtume juos (prioritetus – red.) teisingai sudėlioti, neleisti urbanizuoti ten, kur nereikia, sugebėtume išlaikyti tam tikrą koncepciją, kuomet statyba vyksta gilume, žemyninėje dalyje, kas buvo prieš 60 metų sumąstyta, to potencialo užtektų. Juolab, kad mes turime neišnaudotus 10 mėn, nes visas srautas koncentruojasi į tuos 2 mėn. – tai, mano supratimu, yra didžiulis potencialas“, - tęsė E. Neniškis.

Parengė Ieva Kazlauskaitė

Laida „Reikia architekto“ transliuojama ketvirtadieniais 11.10 val.