"Pjesė yra apie kuriantį žmogų, kuris tampa sumitusiu grobuonimi, supratusiu, jog reikia daryti kompromisus ir pasiduoti tam, kuris "užsako muziką". Žmogus gyvendamas užsideda luobą riebalų, abejingumo arba savo geidulių šarvą, kad negirdi ar nebenori girdėti daugelio dalykų, ir tai veda į žmogiškumo ir tiesos nuvertėjimą", - kalbėjo režisierius Jonas Vaitkus, pristatydamas lenkų dramaturgės Dorotos Maslowskos pjesę "Mums viskas gerai", kurios premjera įvyks Žvejų rūmuose rugsėjo 5 - 6 d. 18 val.
Žmogiškuoju matu
"Ką žiūrovas atras spektaklyje, priklauso nuo to, koks jis žmogus. Kiekvienas turi savo mylimą miestą, aktorių, dramaturgą, prie kurių yra prisirišęs. Galbūt spektaklis privers pažvelgti į save iš šalies, kaip tu atrodai, kaip vykdai kokias nors užduotis, užsakytus dalykus pats nė nesuvokdamas, nes tau atrodo, kad aktyviai dalyvauji tame vyksme. Žodžiu, kiekvienas vertins pagal savo ištvirkimą", - ironizavo režisierius, jau anksčiau Klaipėdos dramos teatre pastatęs ne vieną spektaklį, išlaikęs ryšius su aktoriais, ir manantis, jog trupei nepakenksiąs, jeigu su jais pabūsiąs. Be to, šis teatras norėjo statyti tą talentingosios jaunosios kartos dramaturgės pjesę. Pjesę Dorotą Maslowską "Mums viskas gerai" įkalbėjęs parašyti vienas garsiausių šiuolaikinių lenkų režisierių Grzegorzas Jarzyna ją pats pastatė Berlyne.
Režisierius Jonas Vaitkus, prisipažinęs, kad ši pjesė jam daug reiškia, yra išskirtinė, sakė:
"Negaliu prognozuoti, koks bus susitikimas su žiūrovais, kaip jų akivaizdoje jausis aktoriai, tačiau ta įtampa ir kibirkščiavimas tai ir bus pats įdomiausias dalykas. Bandyta iš mūsų supratimo, emocijų, skaudulių ar suvokimo nepatogumo, nepasitenkinimo sudaryti "puokštę", kuri nuvils arba žavės. Pjesės medžiaga nėra paprasta - su tam tikrais klaustukais, ir, kad materializuotum idėją, reikia gero aktorinio pasiruošimo, sąmoningumo, ir labai gerai, jeigu aktorius turi savo poziciją bei supratimą apie tą gyvenimą, kurį ne jis gyvena. Dėl pjesės neįprastumo siekėme kitokio kontakto su žiūrovais, tad jie nesėdės salėje tarsi "atplyšęs nuo konteksto", tarsi į vitriną žiūrėtų, - o erdvėje, kuri susilies su scena."
Mums ir apie mus
Pjesėje "Mums viskas gerai" su postpankiška ironija kalbama apie šiuolaikinę visuomenę, nutrūkusius žmogiškuosius ryšius, abejingumą, niveliaciją. Pjesės peizažas - šiuolaikinė Lenkija, iki skausmo primenanti ir mūsų dienų Lietuvą ar bet kurią kitą postsovietinę šalį. Trijų kartų atstovės - nesusikalbančios, viena kitos užguitos ir užgautos - gyvena viename bute, tačiau jų nebesieja nei esami kraujo ryšiai, nei geografija. Dramos personažai vienas kito nebegirdi ir net nebando kalbėtis ar įsiklausyti. Iš tiesų jie net negyvena, o tiesiog būna, laukdami beketiško stebuklo, kuris neateis. Laukdami tikrojo gyvenimo - gyvenimo be baimės, be pažeminimo, su savigarba ir orumu. Be amžinojo "o Vakaruose tai jau, o pas mus vis ne" ir be tylaus siaubo suvokus, jog tavo gyvenime niekas nepasikeis. Kas belieka? Nuolatinė koma, pertraukiama panikos priepuolių.
Maslowska atvirai klausia - kas slypi už žvilgančio fasado, ar visas tas prašmatnumas kartais nėra vien tik neonu švytintys muilo burbulai? Kas mes tokie? Kodėl jaučiamės ir persisotinę, ir mirtinai išbadėję vienu metu? Kodėl mums šitaip nesibūna, ir kur ieškoti atspirties taško globaliame surogatų pasaulyje? Akivaizdu, jog "Mums viskas gerai" - pjesė anaiptol ne tik apie šiuolaikinę Lenkiją: tai pjesė mums ir apie mus.
Rašyti komentarą