Apie patirtį, keičiančią mūsų smegenų struktūrą

Filmas yra stulbinamas ne tik dėl to, jog jame bandoma sujungti mokslinės fantastikos žanrą su išskirtine fatališkos meilės istorija. Jis priverčia be gėdos ir kaltės jausmo pažvelgti į savo pasąmonės gelmes ir išsilaisvinti nuo saviapgaulės. Ir tai sukrečia.

Bioinformatikas Lukas (akt. Marius Jampolskis) sutinka dalyvauti eksperimente, kuriame tiriama, kaip žmonių smegenys sąveikauja neuroniniu lygmeniu. Laboratorijoje mokslininkų stebimo vyro smegenys prijungiamos prie po avarijos komos būsenos esančios Auroros (akt. Jurga Jutaitė) smegenų ir keliauja jos pasąmonės labirintais. Lukas tarsi patenka į Auroros sapną, į paralelinį pasaulį, kur vyksta fantasmagoriški, neįmanomi reiškiniai. Grįžęs į realų pasaulį ir aplankęs bejėgiškos būsenos mylimąją, Lukas stengiasi ją išgelbėti, prisijungimų metu keisdamas tą paralelinį pasaulį visais įmanomais būdais.

Filme apstu kūniškos sueities scenų, rodomos net grupinių orgijų scenos, tačiau tai perteikiama taip žmoniškai, tikroviškai, nuoširdžiai bei subtiliai, jog žiūrovas nesijaučia nepatogiai. Yra kraupių scenų, kai Aurora žaloja save, tačiau jos pateisinamos, nes tai galėtų būti aliuzija į tai, kaip mes sąmoningai arba ne žalojame savo dvasią. Operatorius Feliksas Abrukauskas sukuria ligi skausmo pažįstamą tikrovišką pasaulį ir tą nerealųjį, kuris prilygsta šedevrui. Filmo pabaigą, prilygstančią dviejų žmonių apokalipsei, gali nujausti, bet vis tiek išgyveni kaip naują patirtį.

PASĄMONĖS GALIA. "Jei veiksmas vyksta pasąmonėje, lieka mažai vietos pokalbiams", - sakė režisierė Kristina Buožytė, pabandžiusi įrodyti, jog ir toli nuo vienas kito esantys žmonės gali būti artimi.

"Norėjau panagrinėti poros santykius, tarpusavio ryšius, pakalbėt apie aistrą, o paskui procesui įtaką padarė stebėjimas, kas vyksta šių dienų visuomenėje: kaip technologijos daro įtaką žmonių bendravimui, ir kaip jie, būdami toli, gali būti artimi. O tada kyla klausimas, kuo čia dėtas kūnas?" - sakė režisierė Kristina Buožytė.

Ji pastebėjo, jog kiekvieną dieną mokslininkai atranda naujų dalykų neurologijos srityje, padedančių suvokti, kaip sudarytas žmogus. Tuomet keli sau klausimus, ar viskas yra taip paprasta. Anot režisierės, žmonės, bendraudami per atstumą, tolsta nuo kūniškumo ir žmogiškumo. Turi būti santarvė ir dermė tarp žmogaus kūno ir proto.

Paklausta, kodėl poros santykiai iškart prasideda nuo sueities, atsakė, jog veiksmas vyksta pasąmonėje, o ten maža vietos pokalbiams. Jei susitinka žmonės ir pajunta aistrą, jie kalba vidine ir kūno kalba.

"Nuo scenarijaus pradžios mums buvo labai svarbu, kad visa mokslinė dalis būtų kuo realesnė, ir informacija, išsakoma per dialogus, turėtų realų pagrindą. Mes bendravome su mokslininkais Lietuvoje, Prancūzijoje, Airijoje ir klausėme jų, kas būtų, jeigu tai būtų įmanoma - skaityti žmogaus mintis ir jam perduoti savas. Su mokslininkais kartu rašėme dialogus, kad perteiktume jų terminologiją ir aplinką. Informacija apie smegenų plastiškumą - teisinga, nes mūsų visi patyrimai ir patirtis keičia mūsų smegenų struktūrą; tai įrodyta faktais. Iš to ir kuriame savo istoriją", - kalbėjo K. Buožytė.

Paklausta apie tolimesnius kūrybinius planus, kūrėja atsakė, kad su scenarijaus bendraautoriumi prancūzu Bruno Samporiu rašo naują istoriją genetinės inžinerijos tema. Vėl bus paliestos žmogaus aistros, remiamasi graikų mitologija.