Apie garsiąją Sapiegų biblioteką - muziejaus kultūros vakare

Lietuvos dailės ir Valdovų rūmų muziejai tęsia kultūros vakarų ciklą, skirtą didikams Sapiegoms ir jų kultūriniam palikimui. Trečiadienį Vilniaus paveikslų galerijoje vyks vakaras "Sapiegos Lietuvos knygos kultūroje", skirtas garsiajai Sapiegų bibliotekai ("Bibliotheca Sapiehana"), kurios didžioji išlikusi dalis saugoma Vilniaus universitete.

Pasak knygos istorikų, Sapiegos buvo aistringi bibliofilai - jų giminė per kelis šimtmečius savo dvaruose buvo sukaupusi didžiules asmenines bibliotekas. Visos jos, nepaisant tipiškų tos epochos knygos kultūros bruožų, itin individualios.

Lietuvos kultūros istorijoje itin didelę reikšmę turi Ružanuose (dabartinėje Baltarusijoje), ankstyvosios Sapiegų šakos pagrindinėje rezidencijoje, LDK kanclerio, Vilniaus vaivados ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didžiojo etmono Leono Sapiegos (1557-1633) bei trijų jo sūnų surinkta biblioteka. Jauniausiojo sūnaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pakanclerio Kazimiero Leono Sapiegos (1609-1656) testamentu 1655 m. ji užrašyta Vilniaus jėzuitų akademijai (3 tūkst. knygų). Donacija, vadinta "Bibliotheca Sapiehana", buvo labai vertinama, laikoma antrąja pagal reikšmę po Žygimanto Augusto testamentinio knygų rinkinio Vilniaus jėzuitams.

Bibliotekoje buvo prestižinėse Europos spaustuvėse išleistų istorijos ir geografijos veikalų, kelionių aprašymų, karybos, filosofijos, politikos, ekonomikos ir kitokių knygų. 1832 m. uždarius Vilniaus universitetą, "Bibliotheca Sapiehana" knygos išsisklaidė, šiuo metu žinoma išlikusi tik dešimtoji jų dalis - 348 knygos. Jos atspindi Renesanso ir Baroko epochų aukštuomenės asmeninių bibliotekų turinį, liudija europinės knygos kultūros tradiciją Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje.

Kultūros vakaro metu apie Sapiegas ir bibliofiliją pasakos knygotyrininkė doc. dr. Alma Braziūnienė, katalogo "Bibliotheca Sapiehana" sudarytoja, Vilniaus universiteto bibliotekos Retų spaudinių skyriaus darbuotoja Aušra Rinkūnaitė ir knygos dailininkė, restauratorė Elona Ložytė.

Prieš kultūros vakarą lankytojai tradiciškai kviečiami aplankyti parodą "Kryžiai yra dorybės ženklas, o Strėlė - pergalės... Sapiegos - valstybininkai, meno mecenatai ir kolekcininkai" su jos kuratoriais, Valdovų rūmų muziejaus specialistais. Parodoje pirmą kartą Lietuvoje pristatoma per 330 eksponatų, susijusių su galinga Sapiegų gimine, tarp jų - ir labai vertingų gobelenų, tapybos ir auksakalystės dirbinių, taip pat knygų, dokumentų, ir visa Sapiegų giminės portretų kolekcija, atgabenta iš Krokuvos Vavelio muziejaus.

Parodą nuo pat jos pradžios kas savaitę praturtina teminiai kultūros vakarai ir ekspozicijos lankymas su jos kuratoriais. Kito numatomo vakaro tema - "Sapiegų rūmai Antakalnyje".